Tokia pozicija išdėstyta Seimui pateiktoje VTEK praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Komisijos nuomone, tokia nuostata užtikrintų didesnį teisėkūros procesų skaidrumą.
Komisija pastebi, iki šiol realią įtaką ir autoritetą visuomenėje turinčios organizacijos, dalyvaudamos teisėkūros procese, dažnai atlieka veiksmus, atitinkančius formaliuosius klasikinio lobizmo požymius. „Tačiau nė vienu panašiu atveju nėra deklaruojami nei lobistinės veiklos užsakovai, nei teisės aktai, kuriuos siekiama priimti, pakeisti ar panaikinti“, - rašo VTEK.
VTEK ataskaitoje pateikia savo nagrinėtų atvejų ir sprendimų statistiką, pažymima, kad sprendimai rečiau skundžiami teismui. Jei praėjusiais metais teismui buvo apskųsti 29 VTEK sprendimai, 2013 metais tokių buvo 43, o 2012 metais - 52.
VTEK duomenimis, iš teismuose pernai jau išnagrinėtų 20-ties atvejų 17 sprendimų buvo palankūs komisijai ir trys – ne.
Iš viso VTEK pernai gavo 2 tūkst. 118 įvairių oficialių raštų bei paklausimų, tarp jų ir skundų arba prašymų įvertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį. Priimta 118 individualių sprendimų dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų.
Komisija pastebi, jog dažnu atveju pranešimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklos teikia artimiausi tų asmenų kolegos. Daugiausia tokių signalų gaunama iš miestų ir rajonų savivaldybių tarybos narių. Kalbant apie 2014 metus čia paminėtinos šešios – Alytaus ir Šiaulių miestų bei Jurbarko, Kėdainių, Švenčionių ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
