Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Gegužę, Seimui priėmus įstatymo pataisas, išsiplėtė ratas valstybinėje tarnyboje dirbančių žmonių, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys privalo būti skelbiami viešai. Per du mėnesius komisija taip ir nesugebėjo deklaracijų viešinti, aiškindama tokį neveiklumą techninėmis problemomis. Tačiau buvęs VTEK narys Rytis Juozapavičius teigia, kad dabar komisija neturi aiškaus ir pamatuojamo tikslo, todėl gali tiesiog imituoti veiklą, o norint, kad ji dirbtų efektyviau, būtinos jos darbo permainos.
Dalia Grybauskaitė susiklosčiusią padėtį pavadino beprecedente dirbtine kliūtimi skaidrumui ir viešumui. Šią savaitę Prezidentės nemalonės dėl nevykdomo įstatymo sulaukusios komisijos laikinoji vadovė Gražina Imbrasienė pažadėjo, kad techniniai nesklandumai bus pašalinti iki spalio 1-osios.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas teigia, kad 2014 metų gegužės 8 dieną, priėmus įstatymą, jis įsigaliojo per 5 darbo dienas ir nebuvo numatytas joks pereinamas laikotarpis, kuris paprastai būna numatomas priimant įstatymus.
„Privačių interesų deklaracijų turinys keičiasi su pačiu įstatymu, o deklaracijų formos yra elektroninės. Tiek VTEK, tiek Mokesčių inspekcija derina formas, jos yra jau beveik baigtos. Patvirtinsime taisykles ir viskas atsistos į savo vietas. Tiesiog VTEK pritrūko laiko“, – kalba T. Čaplinskas.
Etikos sargai dar ketvirtadienį kalbėjo ir apie kitas technines kliūtis – esą pristigo laiko, lėšų, darbuotojų ir pakankamo galingumo elektroninio deklaravimo sistemos. Neoficialiai skelbta, kad G. Imbrasienė prezidentei skundėsi nesulaukusi pagalbos iš Mokesčių inspekcijos.
Ši įstaiga jau daugiau kaip dvejus metus etikos sargams ir deklaracijų duomenis administruojančiai vyriausiajai rinkimų komisijai leidžia naudoti savo deklaravimo sistemą. Pastarosios institucijos tokį skundą laiko akibrokštu.
„Buvome susitikę su komisija, ji mus informavo apie įstatymo pakeitimus. Derinome procesus, kad jie ir toliau vyktų sklandžiai“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
„VTEK‘as turi ir kitų problemų – juk girdėjot, ten ir vadovybės klausimas ne iki galo išspręstas, kitos. Manyčiau, kad pačiam VTEK‘ui tikrai reikėjo daugiau aktyviau dirbti šito viešinimo srity“, – mano Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Be kita ko, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kalbėjo, kad sustabdytas ne visų privačių interesų deklaracijų viešinimas, o tik tų asmenų, kurių deklaracijos tapo privalomos gegužę. Tai esą tik nedidelė deklaracijų dalis, tad ir problema nedidelė. Su tokiu požiūriu sutinka toli gražu ne visi.
Reikalinga skubi reforma
„Kalbame apie skaidrumą žmonių, kurie valdo mūsų pačių suneštus pinigus. Atsisakymas ar techninių priežasčių suradimas, kodėl yra neįmanoma pateikti visą informaciją viešai apie privačius interesus, manau, veda priešinga kryptimi, negu norėtume, kurdami gerovės valstybę“, – tvirtina pilietinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ įkūrėjas Tadas Langaitis.
Buvęs VTEK narys Rytis Juozapavičius teigia, kad susidaro įspūdis, jog komisija išsisukinėja nuo tiesioginio darbo.
„Kadaise susitikime su prezidente Dalia išgirdau tokį priekaištą – komisija, cituoju: „nerado savo vietos“. Šiandien reikia konstatuoti, kad tikrai komisija neatidirba mokesčių mokėtojams už tuos pinigus, kuriuos gauna ir reikalinga skubi reforma“, – kalba R. Juozapavičius.
Buvęs tarnybinės etikos komisijos narys ir kovos su korupcija organizacijos „Transparency international“ steigėjas sako, kad dabar komisija neturi aiškaus ir pamatuojamo tikslo, todėl gali tiesiog imituoti veiklą, o norint, kad ji dirbtų efektyviau, būtinos jos darbo permainos.
„Siūlyčiau komisiją sudaryt iš visuomenėje pripažintų, gerbiamų žmonių, kurie galėtų ne tik teisingiau, tiksliau įvertinti, bet ir įvertintiesiems būtų sunkiau ginčytis, tampant komisiją po teismus“, – rekomenduoja R. Juozapavičius. Tai pat buvęs VTEK narys siūlo išplėsti komisijos sudėtį iki mažiausiai 7 narių.
