Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį pareiškė apgailestaująs, kad nesuvokė, kaip greitai mitingas Vilniuje gali virsti riaušėmis, tuo metu Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas tvirtina, jog informacija apie galimas riaušes buvo perduoda atitinkamoms tarnyboms.
„Informaciją (apie galimas riaušes - BNS), be abejo, mes turėjome, ir bendradarbiavimas, mano nuomone ir policijos nuomone, buvo geras. Informacija mes keitėmės, ir, mano asmenine nuomone, informacija buvo pakankama, kad būtų priimti reikiami sprendimai“, - po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė P. Malakauskas.
Pirmadienį Seime NSGK posėdyje, kuriame dalyvavo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, VSD vadovas Povilas Malakauskas, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento vadovai, aptarti tarnybų veiksmai, kaip buvo užtikrinta viešoji tvarka per riaušėmis virtusį profsąjungų surengtą mitingą Vilniuje.
VSD vadovas po komiteto posėdžio žurnalistams pareiškė, kad riaušės šalyje gali pasikartoti. „Vertinant dabartinę situaciją Lietuvoje - taip, tai gali pasikartoti, ir tam nereikia jokių specialiųjų tarnybų žinių. Tas yra viešojoje erdvėje, vasario mėnesį yra organizuojamas mitingas“, - sakė P. Malakauskas.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis, kurio riaušių dieną Lietuvoje nebuvo, tvirtino, jog pareigūnų veiksmai kilus riaušėms buvo adekvatūs situacijai, tačiau, anot jo, trūko įvertinimo, kokio masto riaušės gali kilti.
„Viešojo saugumo tarnybos pulkai elgėsi adekvačiai, policija irgi elgėsi pagirtinai, galbūt šiek tiek trūko įvertinimo, kokios apimties bus riaušės. Jei būtų kokios didesnės indikacijos, tam būtų buvę įmanoma geriau pasiruošti, tačiau Viešojo saugumo tarnybos pajėgos buvo panaudotos tada, kai prieš jas buvo panaudotos specialiosios priemonės“, - sakė R. Palaitis.
Į klausimą, kodėl pareigūnai leido mitinguotojams priartėti prie Seimo, vidaus reikalų ministras atsakė, jog „nesame policinė valstybė“.
„Mes esame ne policinė valstybė. Viešojo saugumo tarnybos pajėgų įstatyme parašyta, kad jie naudojasi proporcingos jėgos panaudojimo principu. Šiuo atveju, jeigu iš minios nebuvo jokių neadekvačių veiksmų, vien tik nesankcionuotas mitingas, naudoti jėgos kaip ir nebuvo pagrindo prieš savo šalies piliečius. Tik kai buvo specialiųjų priemonių panaudojimo ir dūminių prietaisų metimai į pareigūnus, jie iš sykio reagavo. Aš esu įsitikinęs, kad viskas buvo panaudota laiku ir vietoje“, - kalbėjo R. Palaitis.
Viešojo saugumo tarnybos pulkai į ataką sureagavo, kai, vidaus reikalų sistemos atstovų teigimu, į pareigūnus riaušininkai metė ašarinių dujų užtaisą „čeriomucha“. Tokius užtaisus savo laiku naudojo sovietinė milicija.
Operacijai prie Seimo vadovavęs Viešojo saugumo tarnybos vadas vidaus tarnybos generolas Sergejus Madalovas žurnalistams teigė, kad pareigūnų pasirodymas tik tuomet, kai minia gerokai įsismarkavo, buvo sąmoningas.
„Kad nebūtų išprovokuota agresija, buvo priimtas sprendimas nesirodyti ten, ir mes pradėjome veikti, tik kai prasidėjo riaušės“, - po komiteto posėdžio sakė S. Madalovas.
Viešojo saugumo tarnybos atstovas tvirtino, kad riaušių malšinimas užtruko ir dėl pareigūnų trūkumo. „Pagal etatus mūsų iš viso - 1140, iš jų - 250, keturios kuopos, kuriems priklauso užtikrinti viešąją tvarką, visi kiti yra oro uostuose, Kaune, valstybinės reikšmės objektuose. Dėl to iš pradžių buvo numatyta (prie Seimo siųsti - BNS) 150 pareigūnų, bet ministru nurodymu, mes padarėme viską, kad būtų daugiau. Atvyko dar apie 157 ir liko Kaune, ir Vilniuje po 70, yra dar pataisų namai, visur visko gali kilti“, - sakė S. Madalovas.
Penktadienį prie Seimo tvarką palaikė visos sostinėje esančios viešosios policijos ir mobiliosios kuopos pajėgos - 511 pareigūnų - iš jų 361 policijos pareigūnas ir 150 Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio pareigūnų. Kadangi 7 tūkst. asmenų protesto akcija virto riaušėmis, vėliau pajėgos sustiprintos mobiliosiomis kuopomis iš Marijampolės ir Alytaus policijos įstaigų, Kauno viešojo saugumo dalinio pajėgomis.
Tuo metu NSGK narys, opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas žurnalistams tvirtino, jog aštriausios strėlės komitete, ieškant riaušių kaltininkų, nutaikytos žiniasklaidai.
„Kaip nekeista, komitete valdančiosios koalicijos atstovai teigė, jog žiniasklaida provokavo šias riaušes. Aš labai nustebęs, kad valdančiosios koalicijos atstovams atrodo, jog kai kurios rengiamos diskusinės laidos irgi yra provokavimas. Aš manau, priešingai, žiniasklaida suteikia valdančiajai koalicijai atsakyti į klausimus“, - po komiteto posėdžio sakė G.Kirkilas.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, jog policija pasirengti penktadienio įvykiams informacijos turėjo nepakankamai. „Policija buvo pasiruošusi, nebuvo tik pakankamai informacijos. Kad bus naudojamas toks pavojingas ginklas, stipresnis nei ašarinės dujos, „čeriomucha“, aš tik sužinojau šiandien. VSD nei kokia kita institucijos tokios informacijos prieš tai neturėjo“, - sakė ministrė.
Į komandiruotę išvykusį vidaus reikalų ministrą pavadavusi R.Juknevičienė tvirtino, kad įsakymą, jog galimai kilsiantiems neramumams būtų parengta Viešojo saugumo tarnyba, ji pasirašiusi dar ketvirtadienį. Į klausimus, kas davė leidimą naudoti specialiąsias priemones - dujas, gumines kulkas, - ministrė atsakė, jog tam atskiras politinis sprendimas nereikalingas.
„Yra specialūs planai, VRM vidiniai nuostatai ir pareigybinės instrukcijos, kurias jie turi automatiškai“, - sakė ministrė.
NSGK vadovas Arvydas Anušauskas, apibendrindamas situaciją, pakartojo, jog pareigūnai veikė adekvačiai. Tuo metu dar penktadienį NSGK pirmininkas tvirtino manantis, kad pareigūnai nesureagavo laiku, tą esą rodo išdaužyti parlamento langai, suniokota aplinka.
„Aš buvau minioje, man atrodė šiek tiek kitaip, kad gal anksčiau priemonių reikėjo imtis. Mums komitete aiškino įvykių scenarijų, kad reikia mažiau provokuoti žmones, nedemonstruoti jėgos akivaizdžiai“, - pirmadienį A. Anušauskas aiškino, kodėl pakeitė įvykių vertinimą.
Taip pat NSGK vadovas tvirtino, jog faktai įrodo, kad pareigūnų panaudotos priemonės buvo adekvačios.
„Prieš pareigūnus panaudotos dujos, kurios savo laiku dar buvo naudojamos sovietinio milicijos pareigūnų, vidaus kariuomenės arsenale. Tas dalykas, kuris išaiškėjo, rodo, kad iš anos pusės kažkas tikrai buvo pasirengęs. Ir galiu konstatuot faktą, kad apie 80 policijos pareigūnų patyrė apsinuodijimą dujomis, bet liko rikiuotėje, apie 60 patyrė smulkius sužeidimus, tad galime konstatuoti, kad agresyvumas iš kitos pusės buvo labai didelis“, - sakė A.Anušauskas.
Pirminiais duomenimis, penktadienį nukentėjo per dešimt civilių.
„Nukentėjusių pareigūnų - kur kas daugiau (nei civilių - BNS), ir tai rodo, kad jėgos panaudojimas buvo adekvatus situacijai“, - tęsė komiteto vadovas.
Taip pat A.Anušauskas tvirtino supratęs, kad policija nesitikėjo, jog per mitingą teks panaudoti specialiąsias priemones.
„Pareigūnai tikėjosi, kad bus didelė akcija, galbūt nebuvo tinkamai žinomas scenarijus radikalių jėgų, kurios nukreipė dalį minios prie Seimo antrųjų rūmų, bet vis dėlto policija galvojo, kad nereikės naudoti specialiųjų priemonių. (...) Kiekvienas prognozuoja tam tikrus scenarijus, ir niekas negali iš anksto numatyti, sakykime, dėl „čeriomuchos“ dūmų, tokios informacijos nebuvo“, - sakė komiteto vadovas.
Dėl penktadienį prie Seimo kilusių riaušių policija buvo sulaikiusi 151 asmenį. Tuos sulaikytus mitingo dalyvius, kurie riaušėmis neįtariami, pareigūnai baus už pasipriešinimą policijai ir viešosios tvarkos pažeidimą. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas sekmadienį patenkino prokurorų prašymus ir leido suimti 15 penktadienio riaušių prie Seimo dalyvių.
Seimo rūmų pastatuose išdaužta apie 30 langų stiklų, taip pat dužo netoliese esančio Gynėjų gatvėje įsikūrusio restorano stiklai, apgadinti dar keli Seimo apylinkėse esantys pastatai.
Dėl riaušių atliekamas ikiteisminis tyrimas.
