Seimo Ekonomikos komiteto vadovas siūlo Valstybės saugumo departamentui aiškintis, kas paviešino Lietuvos poziciją derybose su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai - Rusijos koncernu "Gazprom". Komiteto pirmininkas "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis teigia įpareigojęs energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių pateikti asmenų, turėjusių tokią informaciją, sąrašą.
"Pareikalavau, kad ministras pateiktų asmenų sąrašą, kas gavo tą slaptą sutartį arba pasiūlymus ir kas juos išviešino", - trečiadienį po susitikimo su energetikos ministru Seime žurnalistams sakė R.Žemaitaitis.
"Tai akivaizdu ir ministras tai pripažino, kad vyksta negeri dalykai. Artimiausiu metu bus susitikimas su Valstybės saugumo departamento vadovu Grina (Gediminu Grina - BNS) išsiaiškinti, nes tai, kas dabar vyksta valstybėje, yra nenormalu", - teigė R.Žemaitaitis.
Jis pabrėžė, kad komitetas Vyriausybės siūlymų "Gazprom" nesvarstė ir jų nevertino: "Nei Ekonomikos komitetas, nei Seimas nesikiša ir nesprendžia".
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys žurnalistams pareiškė, kad Vyriausybės derybose su "Gazprom" yra du svarbiausi klausimai: dėl dujų tiekimo sutarties bei ieškinio prieš "Gazprom" Stokholmo arbitraže.
"Kelia mums nerimą keli dalykai - vienas iš jų - Vyriausybės noras su "Gazprom" sudaryti ilgalaikę sutartį, kas automatiškai sugriauna rinką, nes praktiškai į rinką ateitų vienas tiekėjas ir Klaipėdos naftos statomas terminalas praktiškai stovėtų be darbo ir rūdytų. Kitas dalykas - valstybės nusistatymas nutraukti bylą arbitraže prieš "Gazprom", - kalbėjo D.Kreivys.
Rugpjūčio pradžioje, remiantis neoficialiais šaltiniais, skelbta, kad Lietuva mainais už pigesnes "Gazprom" dujas gali atsisakyti teisinių ginčų dėl bendrovės "Lietuvos dujos" ir jos vadovų veiklos tyrimo bei 5 mlrd. litų vertės ieškinio Stokholmo arbitraže.
Be to, priklausomai nuo nuolaidų dydžio, Lietuva sutiktų pasirašyti naują ilgalaikę - nuo 2013 iki 2020-ųjų - dujų pirkimo sutartį, o dujų tranzitas į Kaliningradą būtų reglamentuotas atskira sutartimi. Lietuva, be to, siūlė, kad ji atsisakytų arbitražuose pateiktų ieškinių dėl neteisingų dujų kainų, o Rusija - ieškinio dėl investicijų apsaugos. Iš "Gazprom" per arbitražą reikalaujamus 5 mlrd. litų Lietuva iš koncerno galėtų atgauti per nuolaidas už ateities dujas.
2005 metais pasirašyta ilgalaikė "Gazprom" ir "Lietuvos dujų" sutartis galioja iki 2015 metų pradžios, o kiekvienų metų pabaigoje šalys pasirašo sutarties priedą, kuriame nustatomi konkretūs dujų pirkimo kiekiai ir kainos vieneriems metams.
