Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, jog esant įtemptai geopolitinei situacijai papildomos priemonės yra sveikintinos. Pasak jo, iki griežtesnio įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties įsigaliojimo 2014 metais Lietuva buvo tapusi trečiųjų šalių atstovų nelegalios migracijos į Europos Sąjungą (ES) vartais.
„Kadangi įtempta geopolitinė padėtis, terorizmo grėsmė didesnė nei prie štai, mes matome, kas darosi Prancūzijoje ir kitose valstybėse, todėl aš teigiamai žiūriu, kad VSD indikuoja problemas ir siūlo papildomas priemones, kaip spręsti šį klausimą“, - BNS sakė viceministras. Pasak jo, dėl tvarkos aprašo projekto dar vyks diskusijos iki patvirtinimo.
VSD siūlymu, pateikdamas duomenis apie save užsienietis turėtų nurodyti gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų, turėtas kitų valstybių pilietybes, taip pat duomenis, jei anksčiau jam kokios nors valstybės pilietybę buvo atsisakyta suteikti arba ji buvo panaikinta. Taip pat reikėtų nurodyti kitų valstybių išduotas vizas per pastaruosius penkerius metus, nurodant valstybę, laikotarpį, kelionės tikslą, taip pat atvejus, jei vizą atsisakyti išduoti. Išsamesni duomenys būtų teikiami ir apie turėtus leidimus gyventi kitose valstybėse.
Pagal siūlymą, smens būtų klausiama apie jo tautybę, priklausomybę klanui - etninėms, religinėms, gentinėms bendruomenėms, išpažįstamą religiją (į šį klausimą būtų galima neatsakyti), išsilavinimą, kada ir kokias mokymo įstaigas baigė, kokią specialybę įgijo, turėtą ar turimą karinį, turėtus teistumus, nurodant nusikalstamos veiklos pobūdį ir aplinkybes, taip pat turėtus kontaktus su bet kurios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Jei užsienietis leidimo laikinai gyventi prašytų santuokos pagrindu, turėtų parodyti, ar pažįsta savo antrosios pusės artimuosius - pateikti duomenis apie sutuoktinio tėvus ir jų darbovietes. Taip pat būtų griežtinami reikalavimai dėl gyvenamojo ploto - kad būtų vertinama ne tik kvadratūra, bet ir jo tinkamumas gyventi.
Pasak E.Jankevičiaus, iki griežtesnių reikalavimų įsigaliojimo būta atvejų, kai vienam garaže būdavo pristeigta iki 300 įmonių, nevykdančių jokios veiklos, o viename bute „apsigyvendavo“ ir 30 užsieniečių.
„Mes pastebėjome, kad Lietuva, kaip negėda būtų prisipažinti, tapo nelegalios migracijos vartai į Europos Sąjungą. Tai reiškia, kad trečiųjų šalių piliečiai stengdavosi pateikti tokius dokumentus, kad procedūros būtų išlaikytos pagal tuometinius teisės aktus, ir gaudavo leidimą gyventi. Jie čia deklaruodavo, kad darys veiklą, o išties jokios veiklos nedarydavo, įmonėse nedirbdavo nei vienas darbuotojas, prisiregistruodavo gyventi vienam bute po 30 žmonių, įmonių pristeigdavo garažuose, turim pavyzdžių, kad vienam garaže 30 įmonių priregistruota, ir jie išvažiuodavo į turtingesnę šalį. Tą pastebėję, inicijavome Užsieniečių teisinės padėties keitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2014 metais“, - pasakojo viceministras.
Pasak E.Jankausko, įsigaliojus griežtesniems reikalavimams trečiųjų šalių piliečiams nebepavyks į šalį įsmukti prisidengus vystomu verslu. „Kai yra naujas įstatymas, jiems reikia vykdyti veiklą pusę metų, turėti apyvartą, įmonėje turi dirbti darbuotojai, tai yra žymiai žymiai sunkiau“, - sakė VRM atstovas.
Tuo tarpu atvejų, kai gauti leidimą gyventi bandoma per fiktyvią santuoką, pasak viceministro, „didelių piktnaudžiavimų nėra“. „Bet tam tikri piliečiai visada ieško landų, jie randa šalis, kur yra viena ar kita įstatymų spraga, kai vieni įstatymai sugriežtėja, ieškoma kitų spragų. Todėl sprendimai priimti laiku visada teigiamai vertinami“, - pabrėžė viceministras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
