Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Šią savaitę visuomenė buvo informuota, kad po ilgalaikės Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybos operacijos sulaikytas Lietuvos kariuomenės paramedikas, šnipinėjęs Baltarusijai. VSD nustatė, kad Lietuvos pilietį Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdyba užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.
Maždaug prieš mėnesį, lapkričio 10-ąją, VSD buvo pranešęs apie kitą Baltarusijai šnipinėjusį asmenį – valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbusį elektromechaniką Romualdą Lipskį. Šiuo metu abiejų šnipų bylos perduotos teismui ir abu jie laukia teismo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kitą dieną po paramediko, šnipinėjusio Baltarusijai, paviešinimo Lietuvoje, pačioje Baltarusijoje žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistų asociacija paskelbė apie KGB sulaikytą karinėmis temomis rašiusį autoritetingą žurnalistą Aleksandrą Alesiną, neva dėl to, kad jis šnipinėjo kitai šaliai.
LRT Televizijos laidoje „Savaitė“ – pokalbis su VSD direktoriumi Gediminu Grina.
– VSD teigia, kad, pasirenkant kažkokį asmenį, stengiamasi surasti motyvus, kurie paskatintų jį pradėti bendradarbiauti su užsienio žvalgyba. Kokie šiuo atveju buvo motyvai?
– Dažniausiai mes minime finansinį motyvą arba kažkokio nepasitenkinimo, bet, mūsų manymu, čia galėjo būti ir ideologinis motyvas.
– Jie abu nemyli, nemėgsta Lietuvos?
– Taip, galbūt sunku atvirai tai teigti, bet toks dalykas irgi neatmestinas. Jeigu pavyksta atitinkamoms tarnyboms rasti tokius asmenis, tai čia jau principinė sėkmė. Po to vyksta tolimesnis procesas: kaip jis čia atsiranda, kaip jis kažkur įeina, ką jis tyliai, ramiai veikia – kaip ir šituo atveju buvo.
– Jie gaudavo atlygį?
– Taip, jie gaudavo atlygį. Negalėčiau dabar atvirai pasakyti, kiek jie už ką gaudavo, bet ten taip pat būdavo rinkodaros kriterijus, jeigu galima taip pasakyti. Už nieką pinigų neduoda. Jeigu atneši daugiau informacijos, [gauni] daugiau pinigų, mažiau – mažiau.
– Ar jie jūsų sugriebti šnipai buvo lygiaverčiai, turiu galvoje pagal tai, kokią informaciją jie rinko ir teikė?
– Man labai sunku viešai vertinti tos informacijos vertę. Čia tiesiog buvo skirtingi žanrai. Sakykime, pirmas atvejis daugiau susijęs su techninio pobūdžio žvalgyba. Tai yra vienas žanras. O čia – daugiau žmogiškosios žvalgybos žanras, kaip mes vadiname, tai reiškia renki informaciją pagal tai, ką matai. Susitinki su žmonėmis, žiūri, kas per žmonės, ką jie daro, kur veikia. Kaip ir buvo viešai pasakyta – psichologinių portretų sudarinėjimas. Čia irgi labai svarbi žvalgybos proceso dalis. Sužinoti, kas yra tas asmuo, kokios jo savybės, – irgi žvalgybinė vertybė.
– O ar jie galėjo prieiti ir išduoti informaciją susijusią su ES arba NATO?
– Čia situacija šiek tiek geresnė – jis neturėjo leidimo dirbti [su slapta informacija]. Manytume, kad jis neprašė sąmoningai.
– Jūs kalbate apie paramediką?
– Taip. [Jis neprašė] leidimo, nes, kai žmogus jo neturi, kelia mažiau įtarimų – niekur neprieina, nieko nemato, nieko nežino.
– O kiek laiko jūs juos sekėte?
– Apie trejus metus, kai jau buvo įkliuvę.
– O kai jūs jį tokį esate aptikę ir sekate jį, tai jo kelias bet kuriuo atveju yra į kalėjimą, ar gali būti taip, kad jis yra panaudojamas savoms reikmėms – atimamas iš anos valstybės žvalgybos ir dirba jau mūsiškiams? Ar taip gali būti?
– Taip, gali būti. Čia ir yra, sakyčiau, mūsų pagrindinis tikslas – įvertinus visą situaciją, bandyti žmogų „pertraukti“.
– Tai jums nei vienu, nei kitu atveju nepavyko?
– Taip, galiu pripažinti, tokių žmonių nepavyko „pertraukti“. Tai dar kartą rodo, kad žmonės yra pakankamai motyvuoti.
– Ar jie prisipažino?
– Dėl vieno galiu pasakyti, čia galbūt pakartosiu, ką gerbiamas prokuroras pasakė, kad bent jau antrasis gailėjosi. Apie pirmą nieko negaliu pasakyti.
– Ar dar gali būti taip, kad jūs sugavote, o teismas išteisins? Ar ryškūs įrodymai?
– Teisme visko gali būti, bet aš pasitikiu prokurorais. Mes labai kruopščiai su prokuratūra žiūrėjome, kokia gali būti šių procesų eiga. Prokurorai mano, kad ji bus sėkminga.
– Aktyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos tarnybos, tuo metu jūs gaudote Baltarusijos šnipus. Kaip yra su rusais – ar jūs jų nesate aptikę, ar vyksta procesas, gal mes greitai sužinosime ir apie rusus?
– Čia galbūt ne tiek svarbu, ar Baltarusija, ar rusai. Jau ne vieną kartą buvo labai plati diskusija: turime žinoti vieną faktą – bent jau karine prasme Baltarusija ir Rusija yra sąjunginės valstybės. Natūraliai viską pasako. Lygiai taip pat, kaip ir mes NATO struktūrose dalijamės informacija su savo partneriais, – jie mums duoda informaciją, mes duodame. Tada klausimas, kodėl jie neturėtų to daryti? Mes manome, kad jie tą ir daro.
– Sulaikyti paramedikas ir elektromechanikas. Bet, kaip mes visada mėgstame save lyginti su estais, ten yra sulaikytas gynybos ministerijos darbuotojas Hermanas Simmas, dar per pastaruosius metus buvo paimti du pačios žvalgybos tarnybos darbuotojai. Mūsiškiai atrodo tokie menkučiai, palyginti su šnipinėjusiais gynybos ministerijos ir žvalgybos darbuotojais, pas mus viso labo tik elektromechanikas ir paramedikas?
– Čia tikrai yra įdomus aspektas, ypač, jeigu minėsime tą didįjį – H. Simmą, kuris nuteistas. Šitas atvejis tikrai nepaprastas tiek prarastos informacijos prasme, tiek apskritai, bet, kaip mes pradžioje kalbėjome dėl motyvacijos. Yra vienas labai svarbus dalykas – jeigu žmogus kažkuo nepatenkintas, tai yra labai didelė rizika, kad vien dėl to jis gali pradėti dirbti kitai valstybei.
O jeigu jis dar pafinansuojamas, motyvaciją jam pakeliant, tai tada toks asmuo yra tiesiog atradimas. Ir tas atvejis su H. Simmu tą tik ir įrodo. Jeigu kalbėsime apie kitus darbuotojus, sakykime, mūsų kolegų, kur yra daugiau vidinio imuniteto problema, tai čia daug galima diskutuoti, kur tos problemos, bet aš jų nesureikšminčiau kaip šnipinėjimo, čia yra tarnybų vidaus saugumo problema.
Vadinasi, kažkur buvo padarytos spragos priimant asmenis. Nes, jeigu eilę metų tokie asmenys dirba, tik po kažkiek laiko išsiaiškinama, kad tokie buvo, tai tikrai labai didelė vidinio imuniteto problema. Ir, manau, kad kolegos estai tikrai turi ką nuveikti šioje vietoje.
– Tai manote, kad pas mus, bent jau tarp jūsų...
– Ačiū Dievui, pas mus kaip ir nebuvo tokių atvejų.
– Seimo Nacionalinio saugumo komitetas prašė Vyriausybės padidinti asignavimus VSD būtent kontržvalgybos veiklai. Biudžetas priimtas. Ar jūsų eilutės padidėjo?
– Pirmiausia eilutės nepadidėjo nei lito centu, nei euro centu, bet pats balsavimas nuteikė optimistiškai – galbūt ateis laikas, kai į šį klausimą bus žiūrima dar rimčiau. Tačiau, kadangi biudžetas liko tas pats, tai kitais metais, kaip žinote, bus kitas vadovas, tai bus sunkoka dirbti.
– Balsavimas nuteikia optimistiškai, bet optimizmas kažkur toli.
– 2015-iesiems metams optimizmo nėra.
– Ačiū Jums už pokalbį.
