Karo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi ir veiktų su NATO kariais, tačiau pasieniečiai iki šiol yra ginkluoti rusiškais „kalašnikovais“ ir pasenusiomis šarvinėmis liemenėmis.
VSAT vadovas Renatas Požėla sakė, jog pasieniečiams reikia papildomų 30 mln. eurų. Visų pirma tam, kad pareigūnų ginkluotę galėtų priartinti prie NATO standartų. Tačiau papildomų pinigų reikia ir Aviacijos rinktinei, kad galėtų vykdyti labai svarbias sienos apsaugos funkcijas ir naktinį patruliavimą.
„Iš tikrųjų, atėjęs aš radau labai mažą finansinį aprūpinimą. Tiek kalbant apie atlyginimus, tiek apie uniformas. Transportas – sensta, sienos apsaugos sistemos – sensta. Mes vykdome išskirtines funkcijas, pavyzdžiui, aviacijos ir laivavedystės, kurios reikalauja ir išskirtinio valstybės požiūrio. Nes tos funkcijos yra orientuotos ne tiek į VSAT, kiek į išorę. Pavyzdžiui, mūsų aviacija skraidina donorus ir teikia kitokią pagalbą žmonėms“, – sakė R.Požėla.
Pasak jo, VSAT yra pateikusi labai ambicingą kitų metų biudžetą, kurio vienas iš svarbiausių punktų yra stiprinti Aviacijos rinktinę.
„VSAT dirba beveik 4 tūkst. žmonių, mūsų biudžetas yra apie 55 mln. eurų. Estijoje, į kurią mes nuolat lygiuojamės, pasienio tarnyboje dirba 5 tūkst. žmonių, tūkstančiu daugiau, bet jų biudžetas yra dvigubai didesnis – 110 mln. eurų. Pagal proporcijas, mūsų biudžetas turėtų būti apie 80 mln. eurų“, – sako R.Požėla.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
