Per du dešimtmečius įsteigta 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, Vyriausybei prižadėjus jų skaičių sumažinti, dabar tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų.
Ekonomikos krizės įkarštyje valdžia į kairę ir į dešinę švaistė visuomenei pažadus. Vienas jų – palengvinti dalią naktinės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neatrodo, kad šie pažadai greitai bus ištesėti.
Kalbos buvo gražios
Beveik prieš dvejus metus tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje verslininkams pranešė džiugią žinią – iki 2011 m. verslą kontroliuojančių institucijų sumažės nuo 150 iki devynių ar net aštuonių įstaigų, tai yra įmonės bus tikrinamos rečiau.
„Įsukdami verslą kontroliuojančių įstaigų pertvarkos smagratį tikimės esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią“, – tuomet žadėjo D.Kreivys.
Ministrai kalbėjo, kad bendroves turi tikrinti ne šimtai kontrolierių, o tik vieną ar du kartus per metus, institucijos privalo derinti apsilankymus įmonėse, kuo mažiau trikdydamos verslininkų darbą.
„Iniciatyva tikrai buvo labai sveikintina, nes kiekvienas bet kurios įstaigos tikrintojo apsilankymas paprastai sujaukia visą įmonės darbą“, – sako banko DnB NORD vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. – Tikrintojui reikia skirti ypatingą dėmesį, bendrauti su juo. O jūs įsivaizduokite, kas būna, jei tokių prievaizdų per metus ateina dvidešimt ar daugiau.“
Institucijas sumažino tik popieriuje
Kaip iki 2011 m. vidurio įgyvendinami pažadai, kai per tą laiką D.Kreivys skandalingai atsistatydino iš ministro posto, pats įsivėlęs į neskaidrias Europos Sąjungos pinigų dalybas savo motinos įmonei, o R.Šimašius, į ministro postą patekęs po 13 metų darbo Lietuvos laisvosios rinkos institute (iš kurių 2006–2008 m. buvo jo prezidentu), tyliai ir ramiai vadovauja Teisingumo ministerijai?
Visgi šis bei tas nuveikta, tiesa, daugiau teoriškai, o ne praktiškai.
Ūkio ministerija „atsijojo“ 150 institucijų nurodydama, kad verslą tiesiogiai kontroliuoja tik 79. Jos buvo popieriuje suskirstytos į devynias sritis.
Daugiausia prievaizdų verslas turi produktų saugos srityje – 19 kontroliuojančių įstaigų. Šiek tiek mažiau jų yra aplinkos apsaugos (17) ir visuomenės bei sveikatos saugos (15) srityse.
Po daugybės posėdžių ministerija institucijas išskirstė į devynias kontroliavimo sritis, tad teoriškai D.Kreivio ir R.Šimašiaus pažadai „sumažinti“ kontrolierių skaičių tarsi ir įvykdyti.
Deja, ekspertai praktikoje mato ką kita. Banko DnB NORD vyriausiasis analitikas R.Rudzkis pabrėžia, kad savo pažadus valdžia pamiršo, nes niekas nepasikeitė.
„Ir toliau yra piktnaudžiavimų, renkamos „duoklės“, nes kontroliuojančios įstaigos nesuinteresuotos bendradarbiauti. Kiekviena iš jų į įmonę nori ateiti atskirai“, – sako R.Rudzkis.
Ministrų paskelbta reorganizacija irgi pažengė ne ką toliau.
Pagaliau suvokė verslo naudą
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tikina, kad iš pradžių verslininkus labai nudžiugino ministrų iniciatyva, bet ilgainiui ja buvo nusivilta.
„Gaila, bet tie pažadai žarstomi jau 20 metų! Aišku, negali sakyti, kad viskas visai blogai, nes jaučiame, kad, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės veterinarijos bei maisto tarnybos pareigūnai pagaliau suvokė, kad būtent verslas tempia visą Lietuvos ekonomiką ir jei vien bausi verslininkus, tai visi kartu ir nugarmėsime į dugną“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Jo žodžiais, „bendrame kontekste šių žygių vis tiek nepakanka ir reikia, kad verslo naudą suprastų dar ir ministerijos bei politikai“.
„Deja, D.Kreivys dirbo ne verslui, o savo paties reklamai. Mes jam siūlėme daugelį dalykų, kad ir statybų leidimų išdavimo kelią nuo A iki Z, bet buvome ignoruojami, o biurokratijai mažinti siūlėme pritaikyti JAV Teksaso valstijos modelį, kai elementari komisija naikina bet kokias kliūtis verslui“, – pasakojo D.Arlauskas.
LVDK vadovas teigia, jog versle viską lemia greitis, todėl dėl biurokratinių barjerų Lietuva ir nepritraukia užsienio investicijų.
Panaikino vienuolika, įsteigė keturias
Ūkio ministerijos atstovė Asta Ramoškaitė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad įgyvendinant „D.Kreivio ir R.Šimašiaus planą“ buvo sujungta 11 institucijų, jas reorganizavus į 4, o šiemet planuojama sujungti dar 9 institucijas, jų vietoje bus 3.
Ji negalėjo pasakyti, ar valstybė apskritai pasiekė bent kokį ekonominį efektą, nes „Ūkio ministerija turi informaciją tik apie savo srities reguliavimo institucijas“.
Keista, nes Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė pats savo akimis matęs minėtų reorganizavimų „ekonominį pagrindimą“.
„Valstiečių laikraštis“ suskaičiavo, kad per 2009–2011 m. verslą kontroliuojančių institucijų realiai sumažėjo tik 7, o beveik visi panaikintų įstaigų darbuotojai buvo įdarbinti naujai įsteigtoje institucijoje.
Sujungus Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą bei Narkotikų kontrolės departamentą į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą buvo atleisti tik 5 darbuotojai. Išeitinėms išmokoms skirta 113,6 tūkst. Lt. Šių metų balandį į departamentą buvo priimti 3 nauji tarnautojai.
Panašus „efektas“ pasiektas ir Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT), į kurią buvo sujungtos Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba.
Pasak VMT direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Zolubo, finansinis reorganizacijos efektas siekė apie 520 tūkst. Lt.
Tačiau tarnautojų VMT beveik nesumažėjo. Šiuo metu tarnyboje dirba 65 darbuotojai, o iki reorganizacijos jų buvo 70.
Užtarimo ieško Seime
Didžiausia pažanga pasiekta įsteigus Valstybinę augalininkystės tarnybą vietoje panaikintų Valstybinio augalų veislių tyrimo centro, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos.
Čia kontrolierių realiai sumažėjo net 84. Jiems atleisti išmokėta kompensacijų už 623 tūkst. Lt.
Seimo narys J.Razma akcentuoja, kad ministrų planas nebuvo įgyvendintas ir todėl rudenį bus kalbamasi su Vyriausybe, kaip paspartinti procesą, nes dalis institucijų vadovų priešinasi reorganizacijoms.
„Jie visuomet randa daugybę užtarėjų Seime, todėl nėra taip lengva įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė J.Razma.
Jo teigimu, kad ir kaip būtų, per tuos dvejus metus valstybės požiūris į verslą jau pasikeitė.
Šiais metais reformos laukia vartotojų teises tarsi turinti užtikrinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kurios vadovė Diana Korsakaitė šią savaitę viešai verkšleno dėl esą per mažo finansavimo.
VKEKK planuojama su Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybine energetikos inspekcija apjungti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą.
Nesunku paskaičiuoti, kad jei ir toliau tokiais tempais kaip iki šiol bus pertvarkomos verslą kontroliuojančios institucijos, tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas: biurokratai visada pateisins savo veiklą
Bendras fonas išlieka toks pat ir jis niekada nebuvo palankus verslui. Įmonių vadovai nuolat pabrėžia, kad yra per daug kontroliuojančių institucijų, pakibusių jiems virš galvos – pradedant lietuvių kalbos kontrole ir baigiant visais kitais. Tad šia prasme net po ministrų iniciatyvos, kuri tarsi žadėjo tam tikrą revoliuciją po dvejų metų, niekas nepasikeitė. Jei ir įvyko kas nors, tai vertinčiau tik kaip tam tikrą, niekieno nepastebėtą evoliuciją. O juk atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą, galima drąsiai sakyti, kad biurokratų padaugėjo. Manau, kad esminis lūžis įvyktų tuomet, jei sumažėtų būtent tų kontrolierių, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veiklą, todėl ir prikuria įvairiausių kontrolės mechanizmų ir vis naujų taisyklių. Juk pakaktų tik pritaikyti Didžiosios Britanijos, Airijos, kitų šalių patirtį, ir valstybinis reguliavimas būtų gerokai sustambintas, o ne išskaidytas į smulkias institucijas, kurioms vis trūksta pinigų išgyventi.
Kęstutis Daukšys, Seimo narys, buvęs ūkio ministras: kontrolieriai priešinasi reformoms
Verslo kontrolę reikėtų keisti iš pagrindų. Pavyzdžiui, stambioms įmonėms, kuriose naudojami ne tik sudėtingesni įrengimai, bet ir apskritai yra aukštesnio lygio verslo santykiai, reikėtų daugiau kontroliuojančių institucijų, o smulkesniam verslui reikėtų visiškai atskiros sistemos. Jam kontroliuoti gal net pakaktų specialios inspekcijos, kuri atliktų šiuo metu 10–20 kontroliuojančių institucijų funkcijas. Kad į įmonę ateitų tik vienas inspektorius, kuris patikrintų ir darbų saugą, ir maisto saugą, ir priešgaisrinę sistemą. Suprantama, kad toks inspektorius turėtų būti labai kvalifikuotas, bet kitos išeities nematau. Blogiausia tai, kad visoms įmonėms reikalavimai yra vienodi, nesvarbu, didelė ar maža įmonė. Bet juk ne visų įmonių galimybės yra vienodos ir ne visuomet reikia iš įmonių reikalauti aukščiausių standartų. Bėda ta, kad kiekviena iš kontroliuojančių institucijų nori būti reikšminga ir iš paskutiniųjų priešinasi reformoms.
Gediminas STANIŠAUSKAS
