Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca pasakoja, kad nuo pat pavasario vorų gausėja.
Pasirodo ir tie stambieji vorai, kryžiuočiai, taip pat ir smulkieji, bet mes jų nematome, o tie didieji, kur akivaizdžiai ant augalų įvairiausių, pastatų voratinklius pina ir dabar kaip tik yra jų maksimumas – pats jėgų žydėjimas. Dabar tas laikotarpis, kai jie didžiausi. Ir po to jų palikuonys plinta tais voratinkliais, kuomet juos neša vėjas.
„Pavasarį: gegužės pabaigoje, birželio mėnesį, galėjote pastebėti daug smulkių mažyčių vorelių. Jie tiesiog sudaro tokį kamuoliuką, būna ir šimtas ir daugiau jų, jie aišku auga ir kaip tik dabar jie pasiekė brandą, jie vėl poruojasi, dauginasi ir rudenį tie jau smulkūs jų palikuonys, maži voriukai keliaus toliau“,– kalbėjo jis.
Bobų vasara
Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia laikoma Bobų vasaros laikotarpiu. Bobų vasarą dažniausiai aplanko šilti orai. Tuo metu galime pamatyti ir daug voratinklių, nes jais keliauja vorų palikuonys.
„Tuose voratinkliuose tūno maži voriukai, kuriuos vėjas išnešioja, nes tokiu būdu jie plinta. Kadangi skristi jie negali, ropoti yra pernelyg lėtas, per daug pavojingas būdas, nes jie gali pakliūti bet kokiam paukščiui į nasrus, jį gali sulesti, aišku, taip ir įvyksta, o voratinklio pagalba jie sklendžia.
Tai yra optimaliausias variantas ir gamtos yra taip parinkta. Manau, tai yra vienas iš plitimo kelių, žinoma, tokia kelionė vyksta nepalyginamai lėčiau, nei vabzdžių“,– kalbėjo Romas Ferenca.
Karščiai lėmė vorų pagausėjimą
R. Ferenca taip pat pasidalino, kad vorai – itin atsparūs padarai. Jie gali nevalgyti ir visą mėnesį, jei maisto nėra. Šių metų vasaros karštis juos paveikė teigiami, nes vabalai, kuriais minta vorai, tapo judresni, Lietinga vasara šiuos vabzdžius veikia žymiai blogiau, nes maisto jie gauna mažiau.
Vorų pagausėjimą, dar turėtume matyti visą rugsėjį.
Uodų pikas
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienės teigimu, uodų piko metas būna po kiekvieno didesnio lietaus.
„Iš esmės uodai turi keliatą gausumo pikų per sezoną, pirmieji uodai, kurie veisiasi balose pavasarį, kai tirpsta sniegas, atsiranda balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Jie išsirita ir tada būna pirmas, pats didžiausias uodų gausumo pikas, maždaug nuo gegužės vidurio. Dabar jis ir yra.
Paskui uodų pagausėja kiekvieną kartą po didelio lietaus, pavyzdžiui, kai būna, kad dvi savaites lyja be atokvėpio. Upes ir pievas užlieja ir po kurio laiko, po savaitės ar dviejų iš jų išskrenda uodai”, – teigė dr R. Bernotienė.
Vapsvų antplūdžio šiemet nematyti
Šiemet mums pasisekė – vapsvų antplūdžio Lietuvoje nėra. Tai paaiškina paprasti gamtos dėsniai.
„Vapsvų antplūdžio nėra šiemet, taip yra todėl, kad gamta viską sustato į vietas. Jei pernai Lietuvoje buvo daug vapsvų, kurios lindo į namus, į maistą, tai šiemet to nėra – gamtoje įsivyrauja pusiausvyra.
Yra gamtos dėsniai kurie neleidžia kažkam imti dominuoti, yra eilė priežasčių kodėl būna vabzdžių daugiau ir kodėl mažiau, prie to prisideda ir ligos ir orai”, – kalbėjo Romas Ferenca.
