Žvaigždžių lietų lengviausia pamatyti rugpjūčio mėnesį, nes tuo metu meteorai ryškiausi.
„Rugpjūtis pasižymi tuo, kad šiuo metu danguje lengviausia pamatyti „krentančias žvaigždes“, arba kitaip tariant meteorus. Kadangi rugpjūčio mėnesį jų būna daugiau nei kitais mėnesiais, tai šis reiškinys dar vadinamas „žvaigždžių lietumi“ ”, – kalba astronomė dr. Erika Pakštienė.
Visą rugpjūčio mėnesį galima stebėti kai kurias Saulės sistemos planetas danguje. Vakarais galima stebėti varinėje dangaus pusėje besileidžiančius Venerą, Merkurijų ir Jupiterį.
„Rugpjūčio 20 d. naktį šios planetos išsidėstys trikampiu danguje. Pietinėje dangaus pusėje bus matomos kitos dvi planetos. Tai Marsas ir Saturnas. Nuo Marso ir Saturno į rytus viena paskui kitą bus matomos ir ne tokios ryškio planetos. Tai Plutonas, Neptūnas, Uranas ir nykštukinė planeta Cerera. Neptūnas ir Uranas geriausiai bus matomi prieš aušrą, tačiau plika akimi šių planetų milžinių pamatyti nepavyks. Uraną galima stebėti su žiūronais, o Neptūną ir nykštukines planetas pamatyti galima bus tik per teleskopą”, – mini astronomė.
Žvaigždžių padidėjimas tęsis iki 24 dienos
Meteorų skaičiaus padidėjimas tęsis iki rugpjūčio 24 dienos.
Meteorų skaičius danguje būna padidėjęs nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Rugpjūčio mėnesį stebimas „žvaigždžių lietas“ dar vadinamas „perseidų lietumi“, o krentantys meteorai – perseidais.
Žvaigždžių ryškumas priklauso nuo to kada dangus yra tamsiausias, tai geriausiai tinka pamatyti išvažiavus į užmiestį.
„Žvaigždės būna ryškiausios tuo metu, kai dangus yra tamsiausias, o oras skaidriausias. Tokios naktys gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku, svarbu, kad pilnai sutemptų. Deja, vasarą, kai žmonės daugiausiai iškylauja gamtoje ir pakelia akis į dangų išvažiavę už miesto ribų, Lietuvoje neturime tikrų naktų. Tai reiškia, kad Saulei nusileidus dangus temsta, bet pilnai nesutemęs vėl pradeda šviesėti. Šiais metais pirma naktis, kai turėjome tikrai tamsų dangų, buvo naktis iš rugpjūčio 6 d. į rugpjūčio 7 d. Molėtų astronomijos observatorijoje tokį dangų stebėti galėjome tik 30 min bėgyje, po to dangus vėl pradėjo šviesėti. Tačiau pradedant nuo rugpjūčio 6 d. tamsų dangų galėsime stebėti vis ilgiau ir ilgiau. Tai gi, turėsime vis daugiau šansų pamatyti Paukščių taką, o žvaigždės atrodys ryškesnės nei birželio ir liepos mėnesiais ”, – kalba astronomė.
Kodėl rugpjūtis?
Rugpjūčio mėnesį suintensyvėja žvaigždžių lietus, dėl prie saulės priartėjančios kometos šleifo dalelių, kurios skrenda į žemę.
„Gali kilti klausimas, kodėl būtent rugpjūčio mėnesį suintensyvėja „žvaigždžių lietus“. Norint į tai atsakyti, reikia žinoti, kokia yra šių meteorų prigimtis. Rugpjūčio mėnesį krentantys meteorai yra periodinės Saulės sistemai priklausančios Swift-Tuttle kometos šleifo dalelės, kurių dydis svyruoja nuo aguonos grūdo iki lazdyno riešuto. Ši kometa yra maždaug 26 km skersmens ir prie Saulės priartėja kas 133 metus. Paskutinį kartą ji prie Saulės buvo priartėjusi 1992 m. gruodžio mėn. Tuo metu ją galima buvo stebėti plika akimi. Kitas Swift-Tuttle priartėjimas prie Saulės numatomas 2126 m. liepos mėn. Manoma, kad tuo metu ją danguje galima bus matyti plika akimi. Oficialiai Swift-Tuttle kometa atrasta 1862 m., tačiau pagal istorinius šaltinius ši kometa pirmą karta buvo stebėta dar 69 metais pr. Kr”, – kalba dr. E. Pakštienė
Artėjant kometai prie Saulės dėl spinduliu poveikio jos paviršius įkaista ir į kosminę erdvę išmeta nemažą kometos medžiagos kiekį, kurį mes ir stebime kaip kometos uodegą. Ši medžiaga niekur nedingsta, o skrieja toliau toje pačioje orbitoje kaip ir Swift-Tuttle kometa. Per tūkstančius metų kometos orbitoje susikaupė tikrai nemažas dalelių kiekis. Vieną kartą per metus rugpjūčio mėnesį Žemė kerta šios kometos orbitą ir susiduria su joje skriejančiomis kometos šleifo dalelėmis.
Šio aguonos ar riešuto dydžio dalelės dideliu greičiu (apie 60 km/s) įlekia į Žemės atmosfera, nuo trinties su oru įkaista taip smarkiai, kad net pradeda švytėti, išsilydo ir greit išgaruoja. Tuo momentu danguje pasimato žybtelėjimas, kurį ir vadiname „krentančia žvaigžde“. Kadangi dalelės yra labai mažos, jos nepasiekia Žemės paviršiaus. Smulkesnės dalelės atmosferoje sudega greičiau, todėl sužimba silpniau, švyti trumpiau ir danguje matomas trumpesnis ruožas. O didžiausios dalelės be abejo sužimba ryškiausiai, kartais pilnai išgaravusios ir užgesusios danguje palieka dūmų pėdsaką”, – pasidalino astronomė dr. Erika Pakštienė.
