Solidūs pardavimai ir patenkinamas įmonės pelningumas džiugino „Volkswagen“ buhalterius ir vadovus, tačiau kiekvienos kompanijos darbuotojai puikiai žino, jog technologinė stagnacija anksčiau ar vėliau gali pakišti koją. Panašioje situacijoje „Volkswagen“ atsidūrė šešto dešimtmečio pabaigoje, kuomet morališkai pasenę sprendimai ir inovacijų trūkumas pradėjo būti didžiausias vokiečių gamintojo priešas.
Dabar automobilių gamintojai atsitrenkę į sieną ir pritrūkę idėjų, nusiperka keleto konkurentų automobilius, juos išbando, išanalizuoja ir tuomet kuria savo interpretaciją. Tokiu būdu jie pamato kuriose srityse konkurentai yra pabėgę į priekį ir tuo pačiu leidžia tam tikras idėjas nukopijuoti.
Jeigu tokie veiksmai pamina principus, visuomet galima pasirinkti antrą išeities sprendimo būdą – įsigyti kitą automobilių gamintoją. Būtent šį scenarijų pasirinko „Volkswagen“, kuri iš „Mercedes Benz“ rankų perėmė „Auto Union“.
„Volkswagen“ tuomet įsigijo gamintoją, kurio dėka „VAG“ koncerno šeimoje atsirado pirmasis modernus ratuotis. Tai buvo „Audi F103“ – sedanas, kuris turėjo vandeniu aušinimą motorą, priekinių varančiųjų ratų pavarą ir eksterjero dizainą, kuris atspindėjo tuometinį laikotarpį.
„Audi F103“ daugeliui bus geriau žinoma kaip „Audi 80“ – pirmos kartos „Audi 80“, kuri buvo gaminama su kupė ir sedano kėbulo tipais. Būtent šis modelis tapo nauju pagrindu automobiliui, kurį dabar myli ir dievina daugelis lietuvių. Pabandysite atspėti? „Audi 100“? Tikrai ne. „Volkswagen Golf“? Jau arčiau. Teisingas atsakymas būtų – „Volkswagen Passat“.
„Volkswagen“ praktiškai už dyką gavusi naują platformą, labai greitai pasinaudojo šia proga ir sukūrė naują modelių šeimą, kurios dėka vokiečių gamintojas sugebėjo išlipti iš duobės ir pradėjo evoliucionuoti į gamintoją, kurį matome šiandien. Milžinišką koncerną, kuris dominuoja kiekvienoje srityje.
Pirmoji modernizacija šiam gamintojui suteikė sparnus, tačiau antrą pavarą įjungęs koncernas net nežadėjo sustoti. Į savo gretas prisiviliojęs aibę talentingų inžinierių su Ferdinandu Piechu priešakyje, „VAG“ koncernas pradėjo sparčią ekspansiją į visus įmanomus horizontus. Buvo praplėsta variklių, komforto įrangos, modelių ir modifikacijų gama. Jeigu pažvelgtume į 1974 metus ir 1984 metus – pamatytume akivaizdų skirtumą, tačiau tai buvo tik pradžia.
Sparti koncerno plėtra leido į savo glėbį prisivilioti „Seat“, kuris iki tol buvo kaip niekam neįdomus pusbrolis iš Kudabiškių kaimo (no offence). Po to, kai „Fiat“ išnaudojo visas „Seat“ gyvybes, italai surado pirkėją, kuris mielai sutiko į savo gretas priimti tik Ispanijoje aktualų gamintoją.
Po keletos metų koncerno pirkinių krepšį papildė čekų gamintojas – „Škoda“. Žymiai didesnę vertę turintis automobilių kūrėjas, kuris vienu metu turėjo žymiai didesnę pridėtinę vertę negu „Volkswagen“.
Kuomet „VAG“ įsigijo „Seat“ ir „Škoda“, vokiečiai galėjo pasielgti racionaliai ir tam tikrų modelių gamybą perkelti į Ispaniją arba Čekija. Būtent tokį scenarijų „Škodai“ piešė „Renault“, kuri taip pat demonstravo norą įsigyti čekų gamintoją 1990-ųjų pradžioje.
Metams bėgant ir „VAG“ koncerno grupės aptetitui augant, netrukus šeimos gretas papildė „Bugatti“, „Bentley“, „MAN“, „Scania“, „Ducatti“, „Lamborghini“ ir „Porsche“.
Panaši ekspansija įvyko modelių gamoje. „Volkswagen“ markei įžengus į 1990-uosius, šios kompanijos modelių gretose buvo: „Polo“, „Golf“, „Vento“, „Passat“, „Corrado“... Pasukime laiko mašiną dešimt metų į priekį ir matome visiškai kitokį vaizdą: „Lupo“, „Polo“, „Golf“, „Bora“, „Beetle“, „Touran“, „Passat“, „Sharan“, „Touareg“, „Phaeton“.
Vokiečiai nepabūgo milžiniškų kūrimo kaštų ir siūlė variklius, kurių darbinis tūris svyravo nuo 1 litro iki 6 litrų W12 tipo jėgos agregatų. Net pažvelgus į „Golf“ ar „Passat“ variklių gamą pamatysite, jog vokiečiai visuomet stengdavosi pranokti savo konkurentus kiekviename žingsnyje. Prisimenate „Golf R32“ ar „Passat W8“? Anuomet tokie varikliai tokios klasės mašinose buvo visiška retenybė.
1995 - 2005 metai buvo „Volkswagen“ markės šlovės dienos, kuomet vokiečiai kurdavo iki smulkmenų apgalvotus automobilius. Už tai reikėtų dėkoti dėl įvairiausių detalių pamišusiam Ferdinandui Piech'ui, kuris iš visų savo inžinierių reikalavo tobulybės. Šis požiūris puikiai atsispindėdavo „Volkswagen“ automobiliuose – patikimi, pigiai eksploatuojami ir ištvermingi.
Anksčiau paminėtu laikotarpiu „Volkswagen“ atlikdavo labai daug gerų darbų, kurie užgoždavo tam tikras klaidas ir nežymius suklupimus. Anuomet niekas nekalbėdavo apie greitai pradedančius rūdyti „Passat“ ir „Touran“ ar problematiškas benzininių variklių grandines, nes tokios „kliurkos“ buvo nepriimtinos ne vienam „Volkswagen“ vadovui. Tuomet „Volkswagen“ sugebėjo atrasti savo iš naujo, sukūrė pamatus tapti automobilių pramonės lyderiui, tačiau nuolatinis noras pirmauti turi ir tam tikrų trūkumų.
Automobilių kokybė, nesibaigiantys skandalai susiję su taršos reikalavimais ar gyvūnų bandymais. Tai tik maža dalis problemų, kurios kvaršina kiekvieno „VAG“ koncerno valdybos nario galvą ir labai stipriai gadina markės įvaizdį visame pasaulyje.
Galbūt jau atėjo metas trečiai „Volkswagen“ revoliucijai?
