Kosovas pagaliau paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Tačiau, Kosovo albanams švenčiant laisvę, Europai tenka spręsti problemas, kruias kelia provincijos atsikyrimas nuo Belgrado, skelbia „Spiegel“.
Tiesa, Kosovo nepriklausomybė jokiu būdu nebuvo joks siurprizas ir labiausiai tikėtina, kad didžioji ES valstybių dalis bei JAV netrukus pripažins jauniausią Europos valstybę. Tačiau, kaip rašo kai kurie Vokietijos dienraščiai, Kosovo nepriklausomybė gali sukelti žymiai daugiau problemų nei jų išsprendė. Serbija įsiutinta, žaibais žarstosi ir Rusija. Nepatenkintos ir kelios ES valstybės, kurios šalies viduje kovoja su separatistiniais judėjimais. ES dažniausiai linkusi savo sprendimus remti Jungtinių Tautų rezoliucijomis, tačiau šiuo atveju sprendimas pripažinti Kosovą būtent ir pažeistų 1999 priimtą rezoliuciją, kurioje rašoma, kad „visos narės įsipareigoja saugoti ir gerbti Jugoslavijos Federacijos bei kitų regiono valstybių teritorinį integralumą. Šiuos ir kitus klausimus, iškilusius po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo sekmadienį, svarsto Vokietijos spauda.
Verslo dienraštis „Handelsblatt“:
„Turint omenyje dabartinę situaciją, Kosovo atsiskyrimas nuo Serbijos buvo neišvengiamas. Tačiau tai yra dar vienas pavojingas žingsnis nacionalinės valstybės sunaikinimo linkme. Jei pasekmės Kosove bei Serbijoje bus ne tokios dramatiškos kaip manyta, tai šis Kosovo albanų žingsnis turės pavojingų pasekmių eilėje regioninių konfliktų, šiuo metu siaučiančiu pasaulyje.“
„Labai tikėtina, kad Kosovas nebus paskutinis žingsnis buvusios Jugoslavijos dezintegracijoje. Bosnijos serbai taipgi reiškia savo norus atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos. Ir vakarai turės problemų siekdami išaiškinti, kodėl Bosnijos serbų respublika – Republika Srpska – yra nepriimtina nepaisant to, kad Kosovo atsiskyrimui pritarta.
„Paprastas teiginys, kad Kosovo atvejis yra unikalus ir tarptautinio precedento nekuria, yra nei labai padedantis, nei įtikinantis. Kiekvienas nepriklausomybės siekiantis judėjimas teigia besivadovaujantis tautos teise apsispręsti ir pristato save kaip auką centrinės valdžios gniaužtuose. Kosovo atvejis paskatins visus separatistinius judėjimus nenuleisti rankų ir toliau siekti savo tikslo. Tad suprantama, kodėl tokios šalys kaip Ispanija, savo viduje susiduriančios su separatistiniais judėjimais, į Kosovo nepriklausomybę žvelgia itin atsargiai“
Centro kairiųjų laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ rašo:
„Naujos valstybės, Kosovo, sukūrimas Europoje nebus sutinkamas pakylėtai. Visų pirma valstybės sukūrimo pamatai tarptautinės teisė atžvilgiu geriausiu atveju yra ganėtinai išklibę. Visų antra aišku ir tai, kad ši miniatiūrinė valstybės, nesugebanti patikimai apsirūpinti net elektra, bus artimiausiu metu priklausoma nuo Vakarų malonės. Negana to, Kosovo nepriklausomybės pasekmes Balkanų regionui kol kas sunku nuspėti. Bosnijos serbai jau ima kalbėti, jog nori prisijungti prie Serbijos. Nė viena iš anksčiau nurodytų priežasčių nepateisina jau septintos iš buvusios Jugoslavijos liekanų iškylančios nepriklausomos valstybės pripažinimo. Nepateisino pripažinimo ir ES viltis, jog Kosovo nepriklausomybė pagaliau užvers kruviną Balkanų istorijos puslapį.“
„Kosovo albanams taipogi dar reiks spręsti daug problemų. Kai baigsis visos šventės, taps aišku, kad pinigai bei gerovė iš dangaus nenukrenta, o Europos investuotojai išsirikiavę eilėje lauks, kad Balkanuose prasuktų savo biznį“.
Centro dešiniųjų „Franfurter Allgemeine Zeitung“ rašo:
„Buvo neįtikėtina, kad Kosove gali būti atstatytas bet koks serbų valdymas, kadangi Serbijos valdymo laikai čia asocijuojasi su praeityje patirta diskriminacija bei represijomis. Tuo tarpu, jei būtų palikta status-quo padėtis, tai būtų sustabdytas ir taip atsilikusio Kosovo politinis bei ekonominis vystymasis. Kosovas – vienas vargingiausių visos buvusios Jugoslavijos regionų.“
„Jei žvelgsime šiuo aspektu, Kosovo sprendimas po glaudžių konsultacijų su Vakarų valstybių vyriausybėmis skelbti vienašališką nepriklausomybės deklaraciją yra antras geriausias pasirinkimas (lyginant su JT mandatu), tačiau tai yra ir vienintelis teisingas ateities kursas. JT specialaus pasiuntinio Martti Ahtisaario reikalavimai dabar taps įstatymais net jei ir nebus patvirtinti JT mandatu.
ES civilinė misija skatinti demokratiją bei teisės viršenybę Kosove taipogi būtų buvusi lengvesnė jei būtų gautas aiškus JT mandatas. Tačiau ES negali vengti atsakomybės regione, kuris driekiasi pačioje Europos širdyje. Tik perspektyva prisijungti prie ES suteikia perspektyvų tiek Kosovo, tiek pačios Serbijos ateičiai.“
Konservatyvusis „Die Welt“ rašo:
„Naujoji valstybė dar kurį laiką liks labai rizikingu projektu. Net jei dauguma ES bei kitų valstybių per artimiausias kelias savaites pripažins Kosovo nepriklausomybę, nėra to magiškojo skaičiaus, kuris nustatytų, kad pagal tarptautinę teisę šalis jau sukurta ir yra pilnateisė tarptautinės bendruomenės narė. Serbija bei Rusija sieks blokuoti Kosovo narystę tarptautinėse organizacijose.
Be to, vos 2,1 mln. gyventojų turinti valstybė vargiai pati viena galės atgaivinti savo ekonomiką. Neabejotina, kad vienas iš nepriklausomybės skelbimo tikslų buvo siekis nutraukti Kosovo statusą gaubiantį netikrumo šydą ir taip pritraukti investuotojus. Jie ateis tik tuomet, jei valstybėje funkcionuos stabilios vyriausybinės institucijos ir bus įvesti europiniai standartai. Nepriklausomybė nėra tikslas pats savaime, o greičiau pradžia ilgo ir sunkaus kelio.“
