Prašmatni reputacija, istorinių įvykių šuorai, gilios vokiško muzikavimo tradicijos ir fizinis bei intelektualinis Vokietijos simfoninio orkestro iš Berlyno meistriškumas daugiau nei 60 metų vilioja aukščiausio rango pasaulio dirigentus.
Bendradarbiaudamas su Vokietijos transliuotoju „Deutsche Welle“ orkestras jau ne pirmus metus rengia koncertų turus naujų Europos Sąjungos šalių sostinėse. Sofija, Bukareštas, Varšuva, Ryga, o spalio 15 d., trečiadienį, 19 val. – Vilnius, Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šis koncertas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.
1946 m. amerikiečių okupacinių pajėgų įkurto orkestro istorija susipynusi su pokariniais Berlyno įvykiais: miesto padalijimu, Berlyno siena ir jos griūtimi. Kintant politiniam klimatui, keitėsi ir orkestro pavadinimai. Po II Pasaulinio karo ir Berlyno padalijimo, amerikiečių sektoriuje kartu su radijo stotimi buvo įsteigtas ir RIAS simfoninis orkestras. Jo vyriausiuoju dirigentu tapęs Ferencas Fricsay apibrėžė profesinio meistriškumo standartus ir nustatė repertuaro riboženklius, kurių koordinatės driekėsi nuo kanoninių simfoninės klasikos kompozicijų iki naujausių avangardinės muzikos kūrinių, pagrindinį dėmesį skiriant būtent pastariesiems (nuo to laiko orkestras atliko daugybę pasaulinių šiuolaikinės muzikos premjerų, jų sąraše – Albano Bergo, György Ligeti, Johno Adamso kūriniai).
1989–1999 m. Vladimiro Ashkenazy vadovavimo laikotarpis sutapo su svarbiu Vokietijos istorijos įvykiu – Berlyno sienos griūtimi ir Rytų bei Vakarų susivienijimu. Kartu su pakitusiu Berlyno kultūriniu kraštovaizdžiu, 1993 m. pasikeitė ir orkestro pavadinimas. Kolektyvas pavadintas Vokietijos simfoniniu orkestru Berlyne (Deutsches Symphonie-Orchester Berlin). Po orkestro meno vadovų ir vyriausiųjų dirigentų Ferenco Fricsay, Lorino Maazelio, Riccardo Chailly, Vladimiro Ashkenazy ir Kento Nagano, 2007 m. Ingo Metzmacheris tapo pirmuoju vokiečių kilmės dirigentu, pelniusiu šias pareigas nuo pat orkestro įkūrimo.
Novatoriškos programos ir beatodairiškas atsidavimas XX a. muzikai visada buvo skiriamuoju Ingo Metzmacherio ženklu. Būtent šios savybės, o ir besirezgantys santykiai su svarbiausiais pasaulio orkestrais (San Francisko, Bostono, Filadelfijos, Vienos simfoniniais orkestrais, Vienos ir Londono filharmonijų bei „Concertgebouw“ orkestrais), jį pavertė vienu pagrindinių tarptautinių dirigentų. Savo karjeros pradžioje hanoverietis Metzmacheris tapo šiuolaikinės muzikos atlikimo ledlaužio „Ensemble Modern“ nariu: iš pradžių pianistu, vėliau dirigentu. Pirmas jo karjeros lūžis įvyko 1988 m., kada Briuselyje Metzmacheris padirigavo Franzo Schrekerio operą „Der ferne Klang“ („Tolimas skambesys“). Po šio debiuto jam atsivėrė Dresdeno, Hamburgo, Štutgarto, Paryžiaus ir Los Andželo operos teatrų durys.
Spalio 15 d. koncertui Vilniuje orkestras pasirinko Pēterio Vasko „Cantabile“ styginių orkestrui, Ludwigo van Beethoveno „Herojinę“ simfoniją ir Felixo Mendelssohno-Bartholdy Smuiko koncertą – „širdies brangakmenį“. Jį atliks jaunosios kartos smuikininkas Wei Lu, ryškių komplimentų susilaukęs iš tarptautinių smuiko figūrų, tokių kaip Isaacas Sternas, Salvatore Accardo, Ida Handel, Anne-Sophie Mutter, Igoris Oistrakhas, Uto Ughi, Jurijus Bašmetas ir kitų.
