Teisingumo ministras Heiko Maasas sakė praradęs pasitikėjimą generaliniu prokuroru Haraldu Range, kuris keliomis valandomis anksčiau apkaltino jį kišantis į teismo procesą.
Šį neįprastą viešą susikirtimą išprovokavo tyrimas dėl išdavystės, kurį H.Range pradėjo prieš tinklaraštį Netzpolitik.org, paviešinusį Vokietijos vidaus saugumo agentūros įslaptintus planus išplėsti sekimą internete.
Žinia apie tyrimą prieš Netzpolitik.org, vadinantį save skaitmeninių pilietinių teisių tinklaraščiu, praeitą ketvirtadienį išprovokavo protestų audrą ir solidarumo pareiškimus, skelbtus žurnalistų, tinklaraštininkų ir politikų, kurie tvirtino, kad tai yra mėginimas nutildyti tiriamosios žurnalistikos darbuotojus.
Socialiniame tinkle „Twitter“ išpopuliarėjo žyma #Landesverrat (valstybės išdavystė); vyko gatvės protestai ir skelbiamos interneto peticijos, smerkiančios pirmąjį tokį tyrimą prieš Vokietijos žiniasklaidą per daugiau negu pusę šimtmečio.
Ministras H.Maasas, palaikomas kanclerės Angelos Merkel, greitai atsiribojo nuo to tyrimo, reikšdamas abejones, ar paviešinti dokumentai iš tikrųjų prilygsta „valstybės paslaptims“.
H.Range atsikirto antradienį, atvirai kaltindamas H.Maasą „netoleruotinu kišimusi į teismų nepriklausomybę“.
Keliomis valandomis vėliau H.Maasas sušaukė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė atmetantis H.Range kaltinimus ir sakė, kad generalinio prokuroro pasisakymai yra „nesuvokiami ir klaidinantys“ visuomenę.
H.Maasas nurodė pasakęs 67 metų generaliniam prokurorui, kad „prarado pasitikėjimą“ juo ir, palaikomas A.Merkel, prašys prezidento Joachimo Gaucko pirma laiko išleisti jį į pensiją
Stingdantis poveikis
Šis skandalas įsiplieskė Vokietijoje tebetvyrant pykčiui dėl JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomo masinio sekimo, apie kurį paviešino pabėgęs buvęs žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, taip pat išliekant klausimų, koks yra vokiečių tarnybų vaidmuo toje veikloje.
„Netzpolitik“ įkūrėjas Markus Beckedahlis antradienį sakė laikantis tyrimą dėl išdavystės „mėginimu įbauginti“ žurnalistus ir jų šaltinius, kad jie liautųsi nušvietinėję „didžiausio šnipinėjimo skandalo per žmonijos istoriją“ aspektus.
Būtent H.Range anksčiau pradėjo tyrimą dėl numanomo NSA vykdyto A.Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, bet vėliau jį nutraukė – esą dėl įrodymų stygiaus. Naujausio tyrimo, kurio taikiniu tapo „Netzpolitik“, kritikai kaltino generalinę prokuratūrą vadovaujantis dvigubais standartais.
H.Range antradienį gynė savo tyrimą, sakydamas kad vienas nepriklausomas ekspertas patvirtino, jog „Netzpolitik“ paviešinti dokumentai veikiausiai sudaro valstybės paslaptį, kaip nurodė vidaus saugumo agentūros vadovas Hansas-Georgas Maassenas.
Generalinis prokuroras sakė informavęs apie tai teisingumo ministrą, bet jam buvo liepta „nedelsiant sustabdyti“ konsultavimąsi su ekspertais iš pašalies.
H.Range sakė paklusęs, bet piktai pridūrė, kad „daryti poveikį tyrimui dėl to, kad jo tikėtini rezultatai gali būti politiškai nepalankūs, yra nepakenčiamas kišimasis į teismų nepriklausomybę“.
Kalbėdamas apie „Netzpolitik“ bylą platesniame kontekste, H.Range sakė: „Žiniasklaidos ir žodžio laisvės yra vertingas privalumas. Tačiau ši laisvė, taip pat internete, nėra beribė. Ji neatleidžia žurnalistų nuo pareigos laikytis įstatymų.“
Šis byla taip pat sukėlė atgarsį užsienyje. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) antradienį paragino sustabdyti tą tyrimą atvirame laiške, adresuotame Vokietijos užsienio reikalų ministrui Frankui-Walteriui Steinmeieriui.
„Grėsmė būti apkaltintam išdavyste daro aiškų stingdantį poveikį reporteriams, užsiimantiems tiriamąja žurnalistika“, – rašo ESBO atstovė žiniasklaidos laisvės reikalams Dunia Mijatovič.
„Raginu Vokietijos valdžios institucijas atkreipti dėmesį į tą bylą ir užtikrinti, kad informacijos laisvė bei žiniasklaidos laisvės būtų gerbiamos, ir tikiuosi, kad tyrimas bus nutrauktas“, – pridūrė ji.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
