Vokietijos dienraščio "Frankfurter Allgemeine Zeitung" teigimu, viena pavyzdingiausių šalies farmacijos įmonių "Altana" pagrasino perkelti didžiąją dalį savo tyrimų veiklos į kitas šalis, jei Vokietijos Vyriausybė griežčiau reguliuos farmacijos rinką, siekdama padėti negaluojančiai sveikatos draudimo sistemai.
Farmacijos lobistų teigimu, šis įspėjimas gali tapti masinio pasitraukimo į pelningesnę Jungtinių Valstijų rinką pradžia.
"Neplanuojame Vokietijoje steigti naujų įmonių plyname lauke", - šalies dienraščiui "Suedeutsche Zeitung" sakė "Altana" vadovas Nikolausas Šveikartas (Nikolaus Schweickart).
Šiuo metu bendrovė 85 procentus su tyrimais susijusių išlaidų išleidžia Vokietijoje, tačiau net 80 procentų pelno gauna užsienio rinkose.
N. Šveikarto kritika susijusi su laikinais sveikatos apsaugos įstatymais, įsigaliojusiais šį sausį. Naujaisiais įstatymais, kuriais siekiama sumažinti sunkumų patiriančios sveikatos apsaugos sistemos išlaidas, iš farmacininkų reikalaujama teikti priverstines nuolaidas medikamentus apmokančioms sveikatos draudimo bendrovėms, be to, nustatomos fiksuotos patentuotų vaistų kainos.
Panašaus į N. Šveikarto požiūrio laikosi ir kiti farmacininkai. "Vyriausybės vykdoma sveikatos pasaugos politika Vokietijoje stabdo medicinos pažangą, - neseniai Berlyne teigė farmacijos lobistų grupės VFA vadovas Bernhardas Šoiblė (Bernhard Scheuble). - Aklai siekdama apkarpyti sąnaudas, Vyriausybė stumia sveikatos apsaugos sistemą į vis gilesnę krizę ir tuo pat metu sukelia grėsmę farmacijos rinkai".
B. Šoiblė nurodė esą jo teiginį patvirtina Vokietijos farmacijos sektoriaus niūrios 2003 metų perspektyvos. Šiemet daugiau kaip 82 procentai įmonių planuoja mažinti darbuotojų skaičių, tuo tarpu naujų žmonių ketina priimti vos 71 procentas bendrovių. Beveik 54 procentai įmonių mano, jog jų apyvarta šiemet mažės, palyginti su 30 procentų bendrovių, kurios tikėjosi apyvartos nuosmukio praėjusiais metais. Dar 7 procentai įmonių mano, kad jų padėtis nesikeis.
Be to, daugiau kaip pusė Vokietijos farmacijos bendrovių 2003 metais ketina mažinti išlaidas tyrimams ir plėtrai, o 26 procentai įmonių nurodė šias išlaidas įšaldysiančios šiemetiniu lygiu.
Dabartiniai farmacininkų ir Vyriausybės nesutarimai rodo problemas, kylančias valstybės kontroliuojamą sveikatos draudimo sistemą turinčioje šalyje.
Farmacijos gamintojų ir didmenininkų pelningumo maržos mažėja, nes Vokietijos Vyriausybė taisyklėmis reguliuoja sveikatos draudimo sąnaudas, kurias perpus apmoka darbdaviai ir darbuotojai. Dėl medicinos pažangos brangstant medikamentams bei daugėjant senų ir ligotų žmonių, sveikatos apsaugos finansavimo problema tampa vis sudėtingesnė.
Ekonomikos institutas "Brookings Institution" pažymi, kad Jungtinėse Valstijose, laikomose į laisvąją rinką orientuotos sveikatos apsaugos sistemos pavyzdžiu, sveikatos draudimo įmokos kyla dviženkliais skaičiais. Palyginti su šiuo prieaugiu, nesenas 0,5 procento įmokų didinimas Vokietijoje tėra skatikai.
Viena iš priežasčių, labiausiai verčiančių didinti sveikatos draudimo įmokas JAV, yra neregėtu tempu kylančios medikamentų kainos. Tokia padėtis verčia amerikiečius nebedrausti savo, sutuoktinių ir vaikų sveikatos.
"Todėl neapdraustųjų vien per 2001 metus padaugėjo 1,4 iki 41 milijono, o jų skaičius turėtų dar labiau kilti, nes didėjančios išlaidos slegia darbuotojus, kurių pajamos neauga dėl nusilpusios ekonomikos, - aiškina "Brookings Institution" mokslinis bendradarbis Henris Aronas (Henry Aaron). - Niekas neturėtų stebėtis, jei iki 2005 metų neapdraustųjų padaugės iki 50 milijonų".
"Brookings Institution" pastebėjimai pateikti po daugelio tyrimų, susijusių su Jungtinėse Valstijose augančiomis išlaidomis sveikatos apsaugai. Neseniai pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) studija parodė, jog vienas amerikietis sveikatos apsaugai išleidžia 70 procentų daugiau už statistinį vokietį, nors JAV demografinė padėtis yra kur kas palankesnė.
Tuo tarpu kitoje "Bertelsmann Foundation" pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad, kalbant apie išlaidas ir paslaugų kokybę, amerikiečiai yra labiausiai nepatenkinti savo sveikatos apsaugos sistema tarp visų 18 EBPO šalių gyventojų.
Kitaip nei Vyriausybės ir valstybinės draudimo bendrovės, farmacijos gamintojos menkai teprižiūrimose rinkose klesti - ypač, jei jų teises gina patentų sistema. Todėl farmacininkams JAV yra sveikatos rinkų Meka.
Savo ruožtu EBPO ir kitų institucijų atlikti tyrimai verčia abejoti Vokietijos opozicijos siekiais suteikti šalies sveikatos apsaugos sistemai laisvosios rinkos bruožų.
ELTA
