Vokietijos Aerokosminis centras (DLR), vykdantis naujos kartos daugkartinio naudojimo kosminio laivo SHEFEX II programą, pranešė, kad ką tik atlikti jo prototipo atsparumo vibracijai bandymai buvo sėkmingi.
Pasak DLR atstovų, eksperimentinis kosminis aparatas SHEFEX II (SHarp Edge Flight EXperiment) bandymų metu buvo įkeltas į specialią centrifūgą, kuri imitavo specifines šio kosminio aparato skrydžio įėjus į Žemės atmosferą sąlygas. Bandymų rezultatai buvo sėkmingi, sakoma pranešime.
SHEFEX II į kosmosą turėtų pakilti jau greitai, dar šią vasarą. Šis eksperimentinis kosminis aparatas su daugybe daviklių ir vaizdo kamerų bus paleistas iš Norvegijos raketinio poligono Andojos saloje, pakils į 250 kilometrų aukštį virš Žemės paviršiaus, o po to pradės kontroliuojamą leidimąsi į atmosferą 11 machų (11 kartų didesniu už garso greitį) greičiu. Baigiamajame skrydžio etape SHEFEX II parašiutais bus nuleistas į Arkties vandenyną ties Špicbergeno sala.
SHEFEX II programa skirta naujos daugkartinio kosminio ir suborbitinio laivo technologijos bandymams. Nuo kitų kosminių laivų jis skiriasi neįprasta kampuota korpuso forma. Pasak Vokietijos Aerokosminio centro mokslininkų ir inžinierių, tokio tipo kosminis laivas galėtų saugiai grįžti į Žemės atmosferą ir būtų pigesnė bei paprastesnė alternatyva NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviams „Space Shuttle“.
SHEFEX II prototipas pirmą kartą buvo išbandytas 2011 m. kovo mėnesį Australijoje, Woomeros kariniame poligone. Mažesnė ir lėtesnė prototipo modifikacija 2005 m. buvo sėkmingai išmėginta Norvegijoje.
DLR Projektavimo ir konstravimo instituto Šturgarte atstovas Hendrikas Weihsas pareiškė, kad Aerokosminio centro specialistų tikslas – „žingsnis po žingsnio sukurti daugkartinio naudojimo kosminį sklandytuvą“. Pasak DLR atstovų, naujasis kosminis laivas bus dar atsparesnis karščiui, pigesnis ir, svarbiausia, leidimosi iš orbitos metu bus lengviau valdomas už bet kokį kitą kosminį laivą. Kampuotas erdvėlaivio pirmagalis sudarytas iš 8 plokščių paviršių. Tokia jo konstrukcija pasižymi geresne aerodinamika ir atpigina gamybą. „Dėl šios priežasties erdvėlaivio aerodinamika beveik prilygsta „Space Shuttle“ kosminiams laivams, tačiau jis yra mažesnis ir jam nereikia sparnų“, - tvirtina H. Weihsas.
Naujojo kosminio laivo kūrimo programą finansuoja Vokietijos vyriausybė, skyrusi DLR 12,5 mln. eurų. Pabrėžiama, kad jis išsiskirs gebėjimu automatiškai nusileisti iš Žemės orbitos tiksliai į nurodytą vietą.
Tačiau Vokietijos Aerokosminis centro atstovai pripažįsta, kad jiems teks įveikti ilgą kelią, kol projektuojamas kosminis laivas taps realybe. Pasak specialistų, paprastai balistinės kapsulės – kosminiai laivai, kuriuos naudoja Rusijos ir Kinijos kosmoso agentūros – grįžimo į atmosferą metu yra nekontroliuojamos. Tuo tarpu DLR kuriamas kosminis laivas grįžtant iš orbitos galės būti labai tiksliai nukreiptas į pasirinktą nusileidimo vietą. Pasak vokiečių specialistų, sunkiausias kontroliuojamo skrydžio etapas – leidimasis iš 100 į 20 kilometrų aukštį. Grįžtant į atmosferą kosminio laivo paviršius įkaista iki 10 000 laipsnių pagal Celsijų, tačiau „užaštrintas“ laivagalis, pasak vokiečių inžinierių, geriau išsklaido karštį sudarydamas korpusą saugantį dujų apvalkalą.
