Šūviais Gaižiūnų poligone Jonavos pašonėje prasideda pirmosios bendros Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados 413-ojo pėstininkų bataliono ir Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų kovinio šaudymo pratybos „Greitas grifonas“ .
„Vokietija, kuri yra priešakinių pajėgų bataliono lyderė, labai akivaizdžiai imasi ir politinės, ir karinės atsakomybės. Kaip ir įprasta vokiečiams, tai daro labai metodiškai, preciziškai ir esu įsitikinęs, kad ir Lietuva padarys viską metodiškai ir preciziškai, kad visi mūsų įsipareigojimai, kaip priimančios šalies, būtų įgyvendinti laiku ir galėtume turėti tą saugumą, kuris būtinas mūsų gerovei kurti ir didinti“, – kalba Prezidentas Gitanas Nausėda.
Į Lietuvą jau atvyko apie 250 Vokietijos karių, jie atsigabeno ir visą reikalingą ginkluotę bei karinę techniką – pratybose dalyvauja per pusšimtį pėstininkų kovos mašinų, šarvuoti transporteriai ir visureigiai.
„Tai leidžia mums integruotis į Lietuvos gynybos planavimą ir žengti tolimesnius žingsnius didinant mūsų bendrą veikimą drauge su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis“, – tvirtina Vokietijos 41-osios brigados vadas Christian Nawrat.
Lietuvos kariuomenės vadas sako tebesitikįs, jog ateityje Vokietijos brigada mūsų šalyje bus dislokuota nuolat. Bet šeštadienį Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Kristin Lambrecht teigė, kad kol kas tokių planų nėra, bet, esant pavojui, brigada į Lietuvą atvyktų per 10 dienų.
Būtent dėl šio dešimties dienų termino kilo kai kurių politikų nuogastavimai, ar vokiečių pagalba spėtų atvykti laiku, jei kiltų Rusijos grėsmė. Krašto apsaugos ministras Anušauskas sako, kad toks laikas yra pakankamas, mat apie karinę grėsmę paprastai yra sužinoma iš anksto. Vis tik dėl tokių pasisakymų ministrui teks aiškintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
„Šiandien jie demonstruoja, kad turi atsigabenę ne tik kompetenciją, bet ir reikalingą įrangą, taip pat amuniciją, ir turi aiškų planą, jeigu reiktų, per atitinkamą laiko tarpą būtų dislokuota visa brigada ir būtų tam pirmam atgrasymo gynybiniam pajėgume“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Vis dėlto sąjungininkų buvimui būtina ir tinkamai pasiruošti. Prezidentas sako, kad reikia kitų metų biudžete numatyti didesnes lėšas gynybai, mat jos kol kas išlieka tokios pačios kaip šiemet – kiek daugiau kaip pustrečio procento nuo bendrojo vidaus produkto.
„Tuo pat metu šnekame labai gražias deklaracijas, kartojame apie tai, kad reikia padidinti tiek mūsų priimančios užsienio kovinę galią, šalies patrauklumą, infrastruktūrą tobulinti, modernizuoti mūsų kariuomenę, didinti bendrąjį mūsų karių pasirengimą. Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais“, – teigia G. Nausėda.
Tad šalies vadovas prabyla apie skolinimosi galimybes, kad lėšos krašto apsaugai, jei prireiktų, siektų iki 3 procentų. Lietuvos kariuomenės vadas kalba apie modernesnės įrangos įsigijimą ir karių rengimą
„Tai, visų pirma, yra modernizacija ir įsigijimai, kur pastaraisiais metais užima 30 proc. nuo bendro biudžeto. Reikia neužmiršti, kad kuo daugiau technikos, ginkluotės mes įdiegiame į Lietuvos kariuomenę, tuo reikalingi didesni asignavimai jų išlaikymui, personalo mokymui“, – tvirtina V. Rupšys.
Vokiečių kariai Lietuvoje surengs po dvejas pratybas šiemet ir kitąmet.
