Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vokietis Ralphas G., nuo 2014 iki 2020 metų „per įvairius žmones palaikė kontaktus su viena Rusijos žvalgybos tarnyba“.
Jie kaltina jį perdavinėjus informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervo vidaus darbą, civilinę gynybą, 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų poveikį, dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
Taip pat teigiama, kad įtariamasis perdavė ginkluotųjų pajėgų „aukšto rango narių asmeninių duomenų“.
Procesas prasideda tokiu metu, kai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje Maskvos ir Berlyno santykiai yra itin prasti.
Kaip rašė žurnalas „Der Spiegel“, Ralphas G. buvo atsargos pulkininkas leitenantas ir taip pat dirbo pardavimo vadybininku vienoje tarptautinėje inžinerijos kompanijoje Vokietijos vakaruose.
Dėl savo civilinės profesijos jis „priklausė keliems Vokietijos verslo komitetams“ ir taip pat galėjo perduoti verslo figūrų asmeninės informacijos, nurodo prokurorai.
Nemanoma, kad Ralphas G. gaudavo užmokestį – vietoje to jis būdavo „kviečiamas į Rusijos vyriausybės agentūrų organizuojamus renginius“.
Pagrindiniai Ralpho G. kontaktiniai asmenys buvo du Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) darbuotojai, akredituoti karo atašė Vokietijoje, rašė „Der Spiegel“.
Kaip pranešama, informacija būdavo perduodama per asmeninius susitikimus, pokalbius telefonu, elektroninius laiškus ir programėlę „WhatsApp“.
Dauguma šios informacijos būdavo surenkama iš viešai prieinamų šaltinių, bet Ralphas G. taip pat kaltinamas perdavęs ištraukų iš oficialaus vyriausybės dokumento apie Vokietijos santykius su Rusija šiai aneksavus Krymą.
Šnipų būrys
Po arešto 2020 metais Ralphas G. pripažino teikęs informaciją rusams, tačiau tvirtina nežinojęs, kad jo kontaktiniai asmenys dirbo GRU, pranešė „Der Spiegel“.
Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Berlynas ir Maskva kelerius metus ginčijosi dėl tokių klausimų kaip kibernetinės atakos ir kelios kitos šnipinėjimo bylos.
Pernai Vokietijos teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos rusą, įžūliai Berlyno parke nušovusį vieną buvusį čečėnų kovotojų vadą. Prokurorai teigė, kad šią žmogžudystę užsakė Maskva.
Birželį Miunchene prasidėjo ruso, kaltinamo sąmokslu nužudyti vieną Vokietijoje gyvenantį čečėnų disidentą, teismas. Teigiama, kad nužudyti tą asmenį liepė Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.
Ralphas G. yra dar vienas asmuo Vokietijoje demaskuotų įtariamų Rusijos šnipų būryje.
Balandžio mėnesį Miuncheno teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę rusų mokslininkui, dirbusiam universitete Vokietijoje ir perdavusiam Maskvai paslapčių apie Europos kosminių raketų „Ariane“ programą.
Keliomis dienomis anksčiau Jungtinei Karalystei buvo išduotas britų ambasados Berlyne apsaugininkas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai.
2021 metų spalį vienam vokiečiui buvo skirta lygtinė dvejų metų įkalinimo bausmė už parlamento pastatų aukštų planų perdavimą Rusijos slaptosioms tarnyboms. Tuo metu jis dirbo saugumo kompanijoje.
