Nors tiesioginė jo reikšmė yra žiedų apsimainymas per vestuves, dabar jis dažniau vartojamas kaip Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo balandžio mėnesį pasiūlytos tankų apkeitimo programos pavadinimas. Tuomet kancleris žadėjo, kad tai būtų proga Vokietijos sąjungininkėms Europoje apkeisti savo tankus: senuosius siųsti į Ukrainą, o vietoje jų gauti naujesnius modelius iš Berlyno arsenalo.
Tačiau praėjus trims mėnesiams, Vokietijos valdžia vis dar nesugeba įvykdyti daugelio šių susitarimų, dėl to smarkiai vėluoja tankų tiekimas Ukrainai. Ir visa tai vyksta lemtingu metu, kai Kyjivo pajėgos bando atremti Rusijos veržimąsi šalies rytuose bei ruošiasi pradėti puolimą, kuriuo bus siekiama atkovoti užimtas teritorijas valstybės pietuose.
Dabar O. Scholzas patiria vis didesnį spaudimą dėl lėto šios programos tempo. Kanclerį kritikuoja ne tik Vokietijos opozicija, sudaryta iš centro dešiniųjų – pasipiktinimą viešai reiškia ir jo paties koalicijos nariai. Negelbėja ir tai, kad Varšuva atvirai apkaltino Vokietiją savo įsipareigojimų nevykdymu. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blazczakas teigė, kad vokiečių pasiūlymas tebuvo savotiška propaganda.
„Ringtausch“ tapo aklaviete dėl kanclerio O. Scholzo dvejonių, – tikino Friedrichas Merzas, didžiausios partijos Vokietijos opozicijoje, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), lyderis. – Jis turėtų rimtai susimąstyti, nes net Lenkija – viena svarbiausių mūsų partnerių – aštriai kritikuoja Vokietijos vyriausybę dėl jos neveiklumo.“
Trečiadienį F. Merzas lankėsi Varšuvoje, kur su Lenkijos politikais, įskaitant ir ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį, kalbėjosi apie kilusią politinę įtampą.
Šis susitikimas buvo labai laiku išreikštas politinis įžeidimas, išryškinantis tarp Berlyno ir Varšuvos kilusią politinę krizę, kadangi vyriausybių vadovai paprastai nepriima savo partnerių opozicijos lyderių. Toks akibrokštas taip pat padidino tikimybę, kad O. Scholzas susidurs ir su vidaus politikos sunkumais.
Nepaisant to, kad šią savaitę Berlynas į Ukrainą pristatė karinės pagalbos krovinį ir suteikė leidimą Kyjivui įsigyti 100 Vokietijoje gaminamų haubicų, su „Ringtausch“ susijusios bėdos vėl atkreipė visuomenės dėmesį į problemą, kuri kankina kanclerį jau nuo karo pradžios – jo nenorą tiekti Ukrainai galingiausių Vokietijos mašinų.
Kas gauna vokiškus tankus?
Diskusijose dažniausiai minimi du galingiausi Vokietijos ginklai: kovinis tankas „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašina „Marder“.
Vietoje tiesioginio „Leopard“ ir „Marder“ siuntimo į Ukrainą, balandį O. Scholzas pasiūlė apkeitimo schemą, pagal kurią sovietinių tankų vis dar turinčios NATO narės galėtų paaukoti juos Ukrainai, o vietoje jų gauti modernesnių vokiškų karo mašinų.
Kancleris tikino, kad toks sprendimas būtų daug naudingesnis Ukrainai. Kadangi Kyjivo kariuomenė gautų tuos pačius sovietinius tankus, kuriuos Ukrainos pajėgos naudoja jau dabar, taip, bent jau teoriškai, jie galėtų išvengti įvairių logistinių sunkumų, susijusių su karių apmokymu naudotis jiems nepažįstamomis vokiškomis mašinomis bei jų taisymu.
Tačiau realybėje ši tankų mainų programa beveik nepažengė į priekį.
Iki šiol Vokietijai pavyko susitarti tik su Čekija. Kiti galimi sandoriai su Slovakija, Slovėnija ir Graikija, atrodo, užstrigo derybų fazėje. Negana to, Lenkijos atstovai tvirtina, kad jų mainų susitarimas iš esmės žlugo.
Antradienį, vizito Prahoje metu, su žurnalistais kalbėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažino (žinoma, diplomatišku tonu), kad vyriausybei sunkiai sekasi įgyvendinti šiuos mainų sandorius.
„Džiaugiuosi, kad susitarimas su Čekijos respublika juda į priekį. Turime užtikrinti, kad pavyktų ir kiti mūsų sandoriai“, - sakė ministrė.
A. Baerbock prieš tai ragino kanclerį vokiškus tankus siųsti tiesiai į Ukrainą. Tačiau O. Scholzas ir jo Socialdemokratų partijos (SPD) vyresnieji nariai nerimavo, kad tokį sprendimą Rusija priimtų kaip provokaciją, o tai gali visą šią situaciją paversti Trečiuoju pasauliniu karu.
Taigi nenuostabu, kodėl Vokietijos vyriausybė kruopščiai stengiasi sudaryti įvaizdį, kad ji neplanuoja siųsti tankų į Ukrainą.
Net kai šią savaitę Vokietija į Ukrainą pristatė pirmuosius tris iš 30 pažadėtų „Gepard“ priešlėktuvinių tankų, Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pabrėžė, kad šie ginklai neturėtų būti laikomi tankais. Tikriausiai todėl vyriausybės sudarytame karinės pagalbos Ukrainai sąraše „Gepard“ yra įvardijami tik kaip „savaeigiai priešlėktuviniai pabūklai.“
„Tai daro didelę žalą Vokietijos reputacijai“
O. Scholzas ne kartą minėjo, kad jis atsakingai derina ginklų siuntimą su kitomis NATO partnerėmis. Jis tvirtina, kad iki šiol nei viena kita sąjungininkė, įskaitant ir Jungtines Amerikos Valstijas, į Kyjivą nėra pristačiusi nė vieno modernaus vakarietiško tanko.
Kancleriui „Ringtausch“ atrodė kaip patogus sprendimas. Taip ne tik pavyktų aprūpinti Ukrainos kariuomenę naudojimui paruoštais tankais, bet ir savotiškai apsisaugoti – Rusijai būtų daug sunkiau atspėti, ar jos kariai kaunasi su įprastais Ukrainos kariuomenės tankais, ar Vakarų parūpintomis mašinomis.
Tačiau be tankų mainų susitarimo su Čekijos respublika, pagal kurį Vokietija pažadėjo perduoti Prahai 14 „Leopard 2A4“ tankų ir vieną tankų techninės pagalbos mašiną, kitų sandorių sudaryti nepavyksta.
Dažniausiai todėl, kad šalys iš Vokietijos reikalauja geresnės įrangos. Štai Slovėnijai buvo pasiūlytos 8-ajame dešimtmetyje pagamintos „Marder“ pėstininkų mašinos, bet šalies atstovai paprašė modernesnių „Boxer“ kovinių šarvuočių. Berlynas tokį prašymą atmetė, kadangi pati Vokietija nėra pakankamai aprūpinusi savo ginkluotųjų pajėgų šiuo modeliu.
Derybos su Lenkija buvo ypač sudėtingos, kadangi pirmąjį karo mėnesį ši šalis į Ukrainą nusiuntė 280 T-72 tankų, o ir tik tuomet paprašė Berlyno pagalbos juos pakeičiant.
„Visų pirma, Vokietijos atsakymo jie laukė kelis mėnesius. Tuomet jie gavo pasiūlymą gauti vos 20 „Leopard 2“ tankų, kurių pirmasis šalį pasiektų tik kitų metų balandį, o likusieji – palaipsniui kas ketvirtį“, – „Politico“ pasakojo Roderichas Kiesewetteris, CDU politikas, daugiausia dirbantis gynybos politikos srityje.
„To paprasčiausiai nepakanka. Vienas vyresniųjų Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų man sakė: „Jeigu būtų pasiūlytas bent batalionas, tai yra apie 48–56 „Leopard“ tankų, tai būtų priimtinas sprendimas.“ Bet mes nenorėjome to suteikti, o tai daro didelę žalą Vokietijos reputacijai Rytų Europoje“, - teigė R. Kiesewetteris.
Pirmadienį Vokietijos vyriausybės spaudos atstovo pavaduotoja Christine Hoffmann žurnalistams sakė, kad kalbos su valstybėmis partnerėmis dėl tankų mainų: „Vyksta labai konstruktyviai.“ Ji pridūrė, kad valdžia išlieka „optimistiška“, jog susitarimas su Lenkija vis vien bus pasiektas.
Valdančioji koalicija ragina daryti daugiau
Paties O. Scholzo valdančioji koalicija pradėjo nerimauti dėl lėto tankų pristatymo.
„Iš pradžių tvirtai palaikiau šią idėją. Prieš kelis mėnesius, taip buvo žadama suteikti Ukrainai trumpalaikę paramą ginklais, kuriuos kariai galėtų įvaldyti be ilgų mokymų. Deja, iki šiol šis planas nepasiteisino“, – „Politico“ teigė Michealis Rothas, Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir įtakingas socialdemokratų partijos narys.
Atsižvelgus į šiuos sunkumus, Vokietija turėtų išplėsti savo karinę paramą Ukrainai, sakė M. Rothas, lyg užsimindamas apie galima tiesioginį vokiškų tankų tiekimą į šią šalį.
„Esame naujoje karo fazėje. Ukrainai svarbi kiekviena diena, taigi mums reikia kuo greičiau rasti pragmatiškus sprendimus“, – ragino M. Rothas.
Panaši retorika girdima ir iš dviejų socialdemokratų vadovaujamos koalicijos partnerių: Žaliųjų ir liberaliosios Laisvosios demokratų partijos (FDP).
„Ši programa neveikia taip, kaip buvo planuota, – savaitgalį Vokietijos žiniasklaidai sakė Bundestago viceprezidentė bei Žaliųjų partijos narė Katrina Goring-Eckardt – Turime siūlyti alternatyvas. Pavyzdžiui, jeigu galima tai padaryti, tiekti ginklus tiesiogiai.“
Alexanderis Mulleris, FDP atstovas spaudai gynybos politikos klausimais, teigė jog „tikėtina, kad greitai nebeliks nė vieno sovietinio tanko, kuriuos būtų galima pakeisti tolimesnių mainų metu. Todėl kancleris O. Scholzas turėtų žengti kitą žingsnį ir nustoti taip nuožmiai priešintis vakarietiškų tankų tiekimui.“
Antradienį A. Baerbock pabrėžė, kad karas gali tęstis dar ne vieną mėnesį, taigi Vokietijos valdžia turėtų keisti savo strategiją.
„Mes kasdien turime klausti savęs, kaip mes galime pagelbėti dar greičiau ir geriau“, – sakė ministrė.
CDU partijai priklausantis Johannas Wadephulas „Twitter“ atkreipė dėmesį, kad galima Žaliųjų ir FDP parama tiesioginėms tankų siuntoms reikštų, jog šią rezoliuciją palaikytų parlamento dauguma, o tai tik dar labiau didina spaudimą O. Scholzui.
„Jeigu federalinė valdžia to neįgyvendins, sprendimą turės priimti Bundestagas“, – teigė J. Wadephulas.
