.jpg)
Ministerijos atstovė patvirtino savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtą pranešimą, kad pradėtas tyrimas dėl RWE planų parduoti „Dea“, užsiimančią naftos ir dujų telkinių žvalgyba bei energetikos išteklių gavyba, Liuksemburge įregistruotam fondui „LetterOne“, kurį kontroliuoja Rusijos verslo grupė „Alfa Group“.
„Alfa Group“ priklauso milijardieriui verslininkui Michailui Fridmanui.
Ministerijos atstovė sakė AFP, kad tyrėjai aiškinsis, ar šis sandoris nepažeidžia Vokietijos strateginių interesų, apibrėžtų įstatymuose dėl eksporto, įskaitant energetinį saugumą.
Ji sakė, kad šis tyrimas truks du mėnesius ir teoriškai gali tapti pagrindu užblokuoti tą sandorį, nors kol kas „konkrečių įtarimų“ neturima.
„Uždraudimo kartelė labai aukšta“, – pažymėjo ji.
Kovą paskelbtame pranešime RWE nurodė, kad tikisi tą 5,1 mlrd. eurų sandorį užbaigti iki šių metų pabaigos.
Viena RWE atstovė sekmadienį sakė, kad bendrovei yra žinoma apie atliekamą tyrimą.
Šis sandoris yra esminė grandis RWE strategijoje, turinčioje sumažinti bendrovės įsiskolinimą ir suteikti lėšų investicijoms į energetikos sektoriaus pertvarką, šiuo metų vykstančią Europoje.
Apie planuojamą susitarimą buvo paskelbta vystantis krizei Ukrainoje, o Europai grasinant imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu.
Jį griežtai kritikavo Vokietijos įstatymų leidėjai, o opozicinė Žaliųjų partija ragino vyriausybę sustabdyti tą sandorį.
Planuojamas pardavimas taip pat pakurstė debatus dėl Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.
Prieš pasirašant sandorio sutartį, tokiam žingsniui dar turi pritarti 14 šalių, kuriose „Dea“ turi išteklių žvalgybos teises – įskaitant Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Egiptą ir Libiją – vyriausybės.
Didžiosios Vokietijos energetikos įmonės, ypač RWE ir E.ON, palaiko glaudžius ryšius su Rusija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
