Vokietijos parlamentas absoliučia balsų dauguma antradienį priėmė pataisytą įstatymą, kuris leis ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartį. Įstatymo pataisas padaryti reikalavo Vokietijos Konstitucinis teismas.
Vokietijos Konstitucinis teismas birželį paskelbė, kad kad Lisabonos sutartis neprieštarauja Vokietijos konstitucijai, tačiau pabrėžė, kad ES jaučiamas "struktūrinis demokratijos stygius" ir kad Vokietija neturėtų pritarti "federalinės Europos valstybės sukūrimui".
Po kelis mėnesius trukusių kivirčų ir debatų pagrindinės Vokietijos politinės partijos rugpjūtį pasiekė susitarimą dėl įstatymo pakeitimų, kurie buvo parengti atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išsakytas pastabas ir turi garantuoti, kad ES „neviršys jai suteiktų galių“, kitaip tariant nesuteiks „supervalstybės statuso“.
Žemieji parlamento rūmai - Bundestagas - antradienį didele balsų dauguma (446 už, 46 prieš) pritarė atitinkamam įstatymo projektui.
Rugsėjo 18 dieną, likus kiek daugiau nei savaitei iki Vokietijos visuotinių rinkimų, jį svarstys aukštieji parlamento rūmai - Bundesratas. Parlamento priimtas įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Horstas Koehleris.
Vokietijos parlamentui atvėrus kelią užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, dabar bus nekantriai laukiama spalio 2 dieną Airijoje įvyksiančio antrojo referendumo dėl šio dokumento rezultatų.
Airija pernai referendume atmetė šią sutartį, tačiau pažadėjo surengti dar vieną balsavimą, gavusi garantijas dėl airių rinkėjams itin svarbių mokesčių, neutraliteto ir etikos klausimų kontrolės.
Kad sutartis įsigaliotų ją turi ratifikuoti visos ES valstybės narės. Ekspertus neramina tai, kad Airijoje pastarosiomis savaitėmis pradėjo mažėti sutarties šalininkų skaičius.
Naujausios apklausos dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Airijoje rodo, kad ją dabar remia 46 proc. airių. O tai yra net 8 proc. mažiau nei gegužę.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelas Moratinas, kurio šalis pirmininkaus ES antrojoje 2010 m. pusėje, pasakė, kad ES „neturi B plano“, jei Airijos referendumo rezultatai bus neigiami.
Lenkijos ir Čekijos šalių prezidentai teigia, kad nepasirašys po sutartimi iki tol, kol nepaaiškės teigiami Airijos referendumo rezultatai.
Naujausia "Eurobarometro" apklausa, kurios rezultatus Europos Komisija paskelbė liepą, parodė, kad vokiečiai vis dar tvirtai remia ES - parama jai siekia 60 procentų. Ankstesnės apklausos metu paramą Bendrijai išsakė 64 proc. respondentų. Tiktai Lenkijoje ir Bulgarijoje pastebėtas spartus ES šalininkų skaičiaus sumažėjimas.
