Vokietijos kanclerė Angela Merkel mano, kad Europos Sąjunga (ES) turi laikytis pragmatiškos politikos. Užsiimti ne tik Bendrijos plėtra, bet ir gilesne integracija, daugiau dėmesio skirti politiniams tikslams, o ne ateities planams.
Praėjusią savaitę, A. Merkel pristatė Vokišką ES raidos viziją, kurioje ginamas Vokietijos siekis pristabdyti Bendrijos plėtrą iki bus ratifikuota Lisabonos sutartis. Taip pat prieštaraujama, kad euro zonai priklausančios šalys koordinuotų ES ekonomikos politiką.
Savo viziją A. Merkel pristatė Berlyno Humboldto universitete, kuriame daugelis Vokietijos politikų sakydavo kalbas susijusias su ES. Tačiau ši Vokietijos kanclerės kalba išsiskyrė nuo iki tol buvusių.
2000 m. šiame universitete kalbą sakęs užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris ragino kurti Europos Federaciją, kurią valdytų Europos Parlamentas ir Europos Vyriausybė. Tačiau A. Merkel pareiškė, kad ji turi mažai laiko diskusijoms apie ES valstybės „kūrimą“.
„Manau, kad jie bando nepadidinti, o sumažinti Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą ES,“ – sakė Vokietijos kanclerė. „Vietoj to, kad kalbėtume apie ilgalaikius planus, turime sukoncentruoti savo dėmesį į sprendimus, kurie politiškai būtini“.
Sekančiu žingsniu ji mato galutinį Lisabonos sutarties ratifikavimą, kuri paskatintų ES institucijų reformą. Būtų sustiprintas pirmininkavimas Europos Tarybai, pagreitintas sprendimų priėmimo mechanizmas.
A. Merkel mano, kad ES negali toliau plėstis, kol nebus baigta ES institucijų reforma, kurią numato Lisabonos sutartis.
„27 ES valstybių narių integracijos gilinimas yra didesnis prioritetas, nei tolesnė plėtra,“ – sakė A. Merkel, neatmesdama tolesnės plėtros galimybės.
„Aš neprieštarauju jai (plėtrai), nei norėčiau tą daryti. Tačiau tolesnė plėtra nevyks tokiais tempais, kaip to norėtų, kai kurie asmenys,“ – sakė A. Merkel. „Integracija nėra ES supervalstybės kūrimas, kaip to baiminasi euroskeptikai.“
Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas užstrigo Airijoje, kurios žmonės referendumo metu balsavo prieš šią sutartį, tačiau rudenį planuojamas pakartotinas referendumas. „Aš tikiu, kad Airija pritars Europai, - teigė A. Merkel ragindama kitas šalis kuo greičiau užbaigti ratifikavimo procesą.
Šiuo metu Lisabonos sutarties ratifikavimas yra užstrigęs Lenkijoje ir Čekijoje, kurių prezidentai vis dar delsia pasirašyti po sutarties tekstu, nors tiek Čekijos, tiek Lenkijos parlamentai jau ratifikavo sutartį. Vokietijos konstitucinis teismas taip pat nagrinėja ar sutartis neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Vokietijos interesai – Europos interesai
A. Merkel pateikia keturis principus, kuriais konstruoja tolesnę Europos vienijimosi viziją. Vienas iš principų yra integracija, kuri priešpastatoma plėtrai, taip pat pabrėžiamas ES institucijų unikalumas ir vertybių puoselėjimas.
Tačiau pagrindiniu principu išlieka „Vokietijos interesų gynimas Europoje, siekiant gerovės visai Europai,“ – teigė kanclerė. „Tai tos pačios monetos abi pusės.“ A. Merkel atmeta kritiką, kad Vokietija siekia tik asmeninių interesų įgyvendinimo.
A. Merkel nesutinka ir su teiginiais, kad Vokietija išlaiko ES, jog Vokietijos narystė kiekvienam vokiečiui kainuoja po 263 eurus į metus. Ji pažymėjo, kad Vokietija per paskutinius šešis metus iš ES struktūrinių fondų gavo virš 29 mlrd. eurų.
Vokietijos kanclerė atmeta kaltinimus, kad Vokietija tiesiog vaidina „tarpininko“ vaidmenį ginant kitų šalių interesus. „Tai klaidingas mąstymas, kad Vokietija neturi arba turi tik kelis asmeninius interesus Europoje,“ – teigė ji.
„Tačiau mes užsispyrę nesilaikome tik savų principų,“ – užsiminė A. Merkel, omenyje turėdama britų interesų gynimo stilių.
Anot jos, Vokietijos ekonomika yra įvairialypė, kuri apima tradicinę pramonę, naujas technologijas ir žemės ūkį, kas dažnai verčia Vokietiją tarpininkauti dėl įvairių ekonominių interesų.
Europos ekonomika vieninga
Kalbėdama ekonomikos tema, A. Merkel atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy kvietimo atskiroms šalims veikti glaudžiau, omenyje turint euro zonos šalis, kurios turi įsivedusios eurą.
„Aš nepritariu Europos skaldymui,“ – sakė A. Merkel. „Štai kodėl prieštarauju, kad (ES) ekonomikos politika būtų koordinuojama tik eurozonos šalių, kurios ne visada sugeba tarpusavyje sutarti.“
„Europos Taryba, kuri susideda iš 27 ES šalių finansų ministrų, turi vaidinti pagrindinį vaidmenį koordinuojant Bendrijos ekonomikos politiką,“ – pridūrė kanclerė.
Tačiau ji pabrėžė, kad tokia jos pozicija nereiškia, jog Centrinės ir Rytų Europos šalims turėtų būti daromos kokios nors lengvatos įsivedant vieningą ES valiutą – eurą.
„Eurozonos narystės kriterijai neturi būti keičiami,“ – sakė A. Merkel.
Daugiau jokio Irako
A. Merkel pabrėžė, kad užsienio politikos klausimais ES būtina vieninga pozicija. „Tokios situacijos, kokia buvo 2003 m. per Irako karinę kampaniją, daugiau neturėtų būti.“
„Mes neturime rodyti savo susiskaldymo pasauliui,“ – pareiškė ji. “Europa neturėtų susiskaldyti ar leistis skaldoma.“
A. Merkel teigė, kad iššūkiai su kuriais susiduria ES nuolatos kinta, tai saugumo politika, klimato kaita ir socialinės rinkos ekonomikos apsauga. Ji mano, kad ES turi prisitaikyti prie šių naujų iššūkių.
"(Europos) Sąjunga turi vystytis. Tai nereiškia, jog ES visada turi būti suteiktos naujos galios ir, kad mums nereikia naujų teisės aktų, agentūrų ar finansavimo, kurie padėtų sprendžiant kasdienes problemas."
"Kalbama apie politinės valios demonstravimą veikiant bendrai ir koordinuojant savo veiksmus,“ - sakė Vokietijos kanclerė.
European Voice, esnaujienos.lt
