Berlynas 1950 m. turėjo tapti nacistų valdomo pasaulio supermiestu, primena istorikai.
„Germania“. Taip Adolfas Hitleris vadino savąją Berlyno – nacistų valdomo pasaulio sostinės – viziją. Tai turėjo būti pompastiškos architektūros miestas, pripildytas pastatų iš marmuro, rašo britų dienraštis „Times“.
„Berlyną bus galima lyginti tik su senovės Egiptu, Babilonu ir Roma, – sakydavęs nacistų lyderis. – Kas tas Londonas ar Paryžius palyginti su juo?“
Daugelį dešimtmečių Hitlerio planai buvo laikomi tokiais beprotiškais, kad juos nagrinėjo tik specializuoti leidiniai ir mokslo institutai. Tačiau prieš kelias dienas tabu buvo sugriautas. Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbrückas pademonstravo milžiniško fiurerio miesto – „Germania“ – maketą. Jo viduryje puikuojasi milžiniška Didžioji salė, kurioje pagal vyriausiojo Hitlerio architekto Alberto Speerio projektą turėjo tilpti 150 tūkstančių žmonių.
„The Times“ nuotr.
„Mes nenorėjome, kad į šią parodą ateitų ne tie žmonės“, – sakė Vokietijos regioninių archyvų direktoriaus pavaduotojas Karlas Dettmaeris, dar 1980-aisiais pirmą kartą pabandęs tyrinėti „Germania“ projektus.
Tai, kad ši ekspozicija įkurdinta paviljone šalia Holokausto memorialo ir vos už 2 minučių kelio nuo Hitlerio bunkerio, leido surengti ją nesukėlus įtarimų, kad taip šlovinamos estetinės nacistų pažiūros, pastebi dienraštis.
„Memorialo kaimynystė mums primena, kad „Germania“ buvo statoma žydų, kurie buvo išmesti iš savo namų, sąskaita. Jų namai buvo nugriauti, kad būtų atlaisvintas kelias šiai gigantomanijai, - sakė P. Steinbrückas. – Jų vadinamasis perkėlimas buvo pirmasis žingsnis į neišvengiamą mirtį arba gete, arba koncentracijos stovykloje“.
Reikiama vieta buvo atlaisvinta, visi Speerio architektūriniai projektai – kruopščiai parengti, tačiau „Germania“ statyba nedaug tepasistūmėjo į priekį iki to laiko, kai nuo nacistų nusigręžė karinė sėkmė, rašo „Times“. Speeris pastatė Hitleriui 420 metrų ilgio Reicho kanceliariją – su koridorių labirintu ir 390 kvadratinių metrų ploto kabinetu nacistų lyderiui.
„The Times“ nuotr.
Fiureris nusprendė, kad toks kabinetas yra per mažas naujajai Vokietijai, ir Speeris ėmėsi projektuoti „Fiurerio rūmus“, tačiau karas pasibaigė. Naujojoje kanceliarijoje, kurios statybą buvo planuojama užbaigti iki 1950 metų, turėjo būti 500 metrų galerija, vedanti į 900 kv. metrų Hitlerio kabinetą. Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta suma, ekvivalentiška 1 milijardui eurų, teigia dienraštis. Statyba turėjo būti pradėta toje vietoje, kur dabar stovi Vokietijos federalinės kanceliarijos pastatas. Angelos Merkel kabinetas nepalyginamai kuklesnis – vos 142 kvadratinių metrų.
Pirmoji Hitlerio kanceliarija per bombardavimus beveik nenukentėjo, bet praėjus 5 metams po karo buvo nugriauta buldozeriais. Marmuras buvo panaudotas Berlyno metro stoties statybose, betonas – beždžionių voljerams Rytų Berlyno zoologijos sode įrengti, rašo „The Times“.
Dabartiniame Berlyne galima aptikti ir kitų „Germania“ projekto pėdsakų: tai dujiniai žibintai palei platų kelią iš Vakarų į Rytų Berlyną arba didelis, visų pamirštas betono luitas, kuris buvo naudojamas milžiniškos triumfo arkos pamatų stiprumui tikrinti.
Pasak dienraščio, pradėjus statyti „Germania“ nacistai susidūrė su 3 rimtomis problemomis – darbo jėgos bei statybinių medžiagų trūkumu ir kelią užtvėrusiais pastatais. Sunkiausiems darbams buvo naudojami kaliniai. „Visose okupuotos Europos akmens skaldyklose nebuvo tiek statybinės medžiagos, kad jos būtų pakakę pastatų palei šiaurės – pietų magistralę fasadams, – tvirtino istorikas Svenas Felixas Kellerhofas. – Todėl Speeris su Heinrichu Himmleriu aptarinėjo naujų akmens skaldyklų steigimo koncentracijos stovyklose galimybę“.
Speeris iš visko sprendžiant buvo patenkintas, kad sąjungininkai pradėjo Berlyno bombardavimus: taip jie naikino namus, kuriuos jam būtų tekę griauti atlaisvinant vietą „Germania“ statyboms, rašo „The Times“.
Vyriausiasis Hitlerio architektas, ir anksčiau moralės požiūriu laikytas labai prieštaringu žmogumi, šioje parodoje vaizduojamas kaip tikras niekšas. Jis norėjo pasinaudoti žydų persekiojimu statant Hitleriui naują milžinišką sostinę. Po karo sąjungininkai pasodino jį į kalėjimą. Savo dienoraštyje Speeris atsiribojo nuo Hitlerio: „Germania“ Hitleriui tapo sarkofagu, o ne miestu“, - rašė jis.
„Germania“ projektui skirta paroda viešam lankymui atidaroma šiandien, kovo 16 d. Ji veiks visus metus, skelbia „The Times“.
Gigantiška svajonė, žlugusi kartu su diktatoriumi
* Oficialus nacistų parengto Berlyno perstatymo projekto pavadinimas – „Welthauptstadt Germania“ („Vokietija – pasaulio sostinė“) – atspindėjo Hitlerio siekį paversti miestą Trečiojo reicho traukos centru.
* Alberto Speerio projekto centre buvo didžiulė šiaurės – pietų magistralė, palei kurią turėjo iškilti teatrai, parduotuvės ir vyriausybiniai pastatai.
* Kad būtų galima nutiesti šį 120 metrų pločio kelią, kuris turėjo būti platesnis už Eliziejaus laukus Paryžiuje, Hitleris įsakė nugriauti dešimtis tūkstančių pastatų.
* Planuojamas prospektas jungė dvi dideles traukinių stotis ir driekėsi po arka, dvigubai didesne už Triumfo arką.
* Nacistų mitingus buvo ketinama rengti vienoje iš būsimų aikščių, talpinančioje milijoną žmonių. Tai turėjo būti viena didžiausių aikščių pasaulyje.
