Vokietija pirmą kartą oficialiai paskelbė idėją paremti Europos Sąjungos (ES) šalis, kurias labiausiai įtakojo finansinė krizė ir jos padariniai. Tarp tokių šalių Berlynas pirmiausiai paminėjo Airiją, tačiau ir kitos krizės apimtos valstybės gali tikėtis Vokietijos finansinės pagalbos.
„Eurozonoje yra nemažai šalių, kurioms akivaizdžiai kyla problemų dėl mokėjimų“, - sakė Vokietijos finansų ministras P. Steinbrueckas. „Tačiau Airijos padėtis yra labai sudėtinga“, - pabrėžė P. Steinbrueckas. „Eurozonos sutartys nenumato jokios pagalbos nemokioms valstybėms, bet iš tikrųjų kitiems tektų gelbėti tas, kurios susiduria su sunkumais“, - aiškino Vokietijos finansų ministras.
Šie Socialdemokratų konferencijoje padaryti pareiškimai žymi aiškų pokytį Vokietijos mąstyme. Anksčiau ši šalis teigė, kad ekonominių problemų turinčios valstybės turi pačios jas išspręsti. Tačiau Airija, kadaise pasižymėjusi klestinčia ekonomika, ypač smarkiai nukentėjo nuo finansinės krizės, kuri sąlygojo šalies nekilnojamojo turto rinkos žlugimą.
Airijos kredito reitingas atsidūrė pavojuje po to, kai Tarptautinė reitingų agentūra perspėjo, kad Airija kenčia nuo žiojančio biudžeto deficito. Manoma, kad šiais metais Airijos biudžeto deficitas išaugs iki 11 proc. BVP, tuo pažeisdamas eurozonos taisykles.
Šios šalies nemokumo reitingas, kurio pagrindinis aspektas – Valstybinės obligacijos, pastaruoju metu žymiai padidėjo. Toks finansinis nestabilumas privertė Airijos Finansų departamentą paskelbti pareiškimą, kuriame teigiama, jog „išvados dėl Airijos bendros finansinės situacijos neturėtų būti paremtos vien tik nemokumo didėjimu“.
Tačiau šios šalies biudžeto deficito augimas ir nemokumo didėjimas reiškia, kad finansų rinka susirūpinusi dėl socioekonominių tendencijų. Tuo labiau, kad ne tik Airija, bet ir kitos šalys – Graikija, Ispanija, Austrija - taip pat yra įtakojamos panašių finansinių problemų.
Europos Komisija (EK) taip pat pasirengusi paskelbti prastėjančią Europos valstybių situaciją ir didėjantį ES narių biudžeto deficitą. Vakar EK pareikalavo iš šešių ES šalių sumažinti valstybės biudžeto deficitą tokiu mastu, kad jis atitiktų Mastrichto sutarties kriterijus
Kartu su Airija, dėl didėjančio deficito ir įsiskolinimų buvo perspėtos Prancūzija, Graikija, Malta ir Ispanija, pažymi EK. Į sąrašą pateko ir eurozonai nepriklausanti Latvija.
Šių šalių biudžeto deficitas viršijo leistinus 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Airijoje jis šiuo metu siekia 9,5 proc., Ispanijoje 5,8 proc., Latvijoje 5 proc., Prancūzijoje 4,4 proc., o Graikijoje 3,7 proc. Kol kas neaišku, kokį terminą EK skirs valstybėms sureguliuoti savo biudžetus, galima sprendimą sprendimą EK paskelbs kovo mėnesį.
Taigi, EK stengiasi kaip galima labiau padėti dėl pasaulinės finansų krizės kenčiančioms Europos šalims, nors ji nesiruošia imtis kokių kitų priemonių, prieš eurozonos finansinių susitarimų nesilaikančias ir biudžeto deficitą viršijančias valstybes, išskyrus oficialias rekomendacijas.
Vis dėlto EK svarstys planuojamas 17 valstybių narių (Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Maltos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos, D. Britanijos) išlaidas tuo metu, kai nacionalinės vyriausybės paskolomis bando rasti išeitį iš krizės.
Kitų dešimties ES šalių vyriausybių biudžetai bus įvertinti kiek vėliau.
