Planą, kuriuo prioritetu iškeliama civilių gyventojų parama pajėgoms, didinamas pastatų atsparumas ir sveikatos apsaugos sistemos pajėgumai, vyriausybė turi priimti trečiadienį, rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ).
Vidaus reikalų ministerijos atstovas patvirtino, kad vyriausybė turi priimti civilinės gynybos strategiją, bet atsisakė nurodyti koncepcijos detales ar komentuoti FAZ pranešimą.
Strategijos 69 puslapių tekste, kurio ištraukas citavo FAZ, pažymima, kad „ataka Vokietijos teritorijoje, dėl kurios reikėtų įprastinės gynybos yra mažai tikėtina“, bet sakoma, kad šalis turėtų būti „pakankamai pasirengusi, jei ateityje (būtų) pavojų egzistencijai kelianti plėtotė, kurios (tikimybės) atmesti negalima“.
„Gyventojai bus skatinami sukaupti maisto (atsargas) dešimčiai dienų“, – sakoma tekste, kuriame priduriama, kad žmonės taip pat turėtų atsidėti vandens penkioms dienoms, po du litrus žmogui vienai dienai.
Nacių praeities persekiojama Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti Europos valstybė, dešimtmečius buvo itin atsargi kalbant apie gynybą.
Tačiau šiemet ji paskelbė naujas karines gaires, kuriomis išdėstomos Vokietijos ambicijos prisiimti didesnį gynybos vaidmenį užsienyje, pagal NATO ir Europos Sąjungos pagrindų programas.
Virtinė liepos mėnesį Vokietijoje įvykdytų atakų, už kurių dvi atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, taip pat išprovokavo įnirtingus debatus dėl vidaus saugumo.