Tarp dviejų didžiausių Vokietijos politinių partijų kilo neregėto masto žodžių karas, teigia „International Herald Tribune“. Politikai surėmė ietis diskutuodami apie jaunuolių, kurie yra pirmos kartos imigrantų palikuonys, gretose augantį nusikalstamumo lygį.
Debatus, artėjant regioniniams rinkimams, dar labiau pakaitino įžūlus dvidešimtmečio turko bei septyniolikmečio graiko išpuolis Miuncheno metro. Gruodžio pabaigoje požeminėje metro stotelėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip jaunuoliai talžo bejėgę 76 metų pensininkę. Senolei buvo sulaužyta kaukolė. Nusikaltimas šokiravo vokiečius, kurie pradėjo intensyviai diskutuoti apie nusikaltimo, bausmės bei etniškumo ryšį.
Vokiečiai turi problemų su imigrantais, kurių didžiąją dalį sudaro turkai. Tiesa, šios problemos negali būti palygintos su prancūzų košmaru, kai kartas nuo karto Paryžiaus bei kitų šalies didmiesčių priemiesčius nusiaubia įsiutusių ir savo socialine padėtimi nusivylusių jaunų imigrantų gaujos. Vokietijoje apskritai vengiama reikšti atvirus nacionalistinius sentimentus. Priežastis aiški – liūdnas nacistinės valdžios palikimas.
Tačiau situacija po truputį keičiasi. Štai krikščionis demokratas bei Heseno žemės premjeras Rolandas Kochas išpuoliu Miunchene pasinaudojo kaip galimybe bandyti prastumti įstatymų pataisas, numatančias griežtesnes bausmes, nusikaltimus padariusiems imigrantams. Tai – vienas esminių jo rinkiminės kampanijos šūkių. Hesenas bei Žemutinė Saksonija savo žemių parlamentus rinks sausio 27 dieną. Po to rinkimai seks Hamburge.
Rinkimai trijose minėtose žemėse, kurias šiuo metu valdo krikdemai, yra itin svarbūs, nes atskleis partijų perspektyvas bei jų silpnąsias bei stipriąsias puses prieš 2009 metais vyksiančius visuotinius parlamento rinkimus. Krikdemai juose tikisi laimėti daugumą ir pagaliau atsikratyti taip vadinamos „didžiosios koalicijos“ su socdemais.
Per vieną iš rinkiminės kampanijos susitikimų R. Kochas susilaukė gausių aplodismentų, kai prakalbo apie teisę ir tvarką visuomenėje. „Kiekvienas, pakėlęs kumštį šioje šalyje, susidurs su vieningu pilietinės visuomenės pasipriešinimu“ – teigė politikas. Į susitikimą susirinkę piliečiai pritarė jo nuomonei teigdami, kad politikų skleidžiamos kalbos neva visi žmonės yra vienodi tėra tik utopija.
Žmonės kritikavo Vokietijoje susiformavusią nerašytą taisyklę garsiai nekalbėti apie imigrantų Vokietijoje padaromus nusikaltimus. Daugelis į susitikimą atėjusių žmonių pritarė, kad kova su nusikalstamumu yra svarbiausias prioritetas. Krikščionių demokratų sėkmė rinkimuose priklausys nuo to, ar šia jų skleidžiama idėja patikės kol kas dar neapsisprendę už ką balsuoti rinkėjai.
Tačiau, kaip ten bebūtų, galima teigti, kad rinkiminės kovos metu keliamos idėjos išryškina didžiausius visuomenės skaudulius. Ilgalaikėje perspektyvoje Vokietija susiduria su problema, kaip integruoti kitos tautybės žmones, kurie, nors ir gimė Vokietijoje, tačiau dažniausiai būna paliekami už visuomenės ribų.
Kanclerė Angela Merkel teigia, kad situacija, kai mažuma kelia baimę daugumai, yra nepateisinama. Ji citavo statistiką, kuri atskleidžia, jog 43 proc. nusikaltimų šalyje įvykdo jaunesni nei 21 metų jaunuoliai. Dauguma tų jaunuolių – ne vokiečių tautybės.
A. Merkel kritikai argumentuoja, kad problemos sprendimo esmė glūdi ekonomikoje. Jų nuomone, tiek vargingai gyvenantys vokiečiai, tiek vargingi turkai, rusai ar graikai vienodai linkę į nusikalstamumą, o problema yra ta, kad vargingai gyvenančių kitataučių Vokietijoje yra žymiai daugiau nei pačių vokiečių.
Kai kurios žydų bendrijos ir Socialdemokratų partijos nariai R. Kochą jau išvadino ksenofobu populistu, kuris džiaugiasi, jog Miuncheno tragedija apskritai įvyko.
