„Šio ketvirčio pabaigoje turėsime planą. Esu įsitikinęs, kad į įgyvendinimo fazę pereisime 2024-ųjų metų pradžioje, taigi, prasidedant kitiems metams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris.
„Planas, kurį užsibrėžėme, yra ambicingas. Iki šių metų pabaigos visas planavimo procesas bus baigtas, kad 2024-aisiais galėtume pereiti prie įgyvendinimo fazės. Mūsų bendra darbo grupė glaudžiai bendradarbiauja su Lietuva ir Vokietija. Temos, kurias reikia aptarti, yra labai įvairios ir, pripažinsiu, labai sudėtingos. Bet žinau, kad mes sugebėsime laikytis savo užsibrėžto grafiko“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad sprendimas buvo priimtas vos prieš aštuonias savaites ir tai, jog panašus projektas vykdomas pirmą kartą, todėl „viską reikia padaryti iš esmės, nuo pradžių“.
„Turime parengti tinkamas sąlygas. Aš, ministras ir politinė vadovybė esame suinteresuoti, kad tai įvyktų kuo greičiau. Manau, kad Bundesveras bei politinė vadovybė Berlyne taip pat. Tačiau prieš pradėdami turime atlikti daugybę skaičiavimų“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Savo ruožtu C. Breueris pabrėžė, jog proceso greičiui įtakos turi tarpvalstybiškumas.
„Šį rytą pastebėjau, kad čia, Lietuvoje, šis klausimas sprendžiamas labai sparčiai, tą patį pastebėjau ir Vokietijoje, tačiau norėčiau priminti, kad nėra jokio plano. Manau, kad tai kažkas naujo, ir mums reikia supratimo, turime sukurti sistemą“, – nurodė generolas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistoriusas) per NATO viršūnių susitikimą liepą Vilniuje žurnalistams sakė, kad Berlynas iki šių metų ketvirto ketvirčio turėtų parengti planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Berlynas žada šį vienetą padidinti iki brigados dydžio, kai Lietuva įrengs kariams priimti reikiamą infrastruktūrą ir jeigu tai nesikirs su kitais NATO planais.
„Vienas dalykas aišku: dislokavimas taip lanksčiai, kaip įmanoma, atitiks NATO gynybos planus. Brigada yra NATO pajėgų modelio dalis“, – kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas.
Savo ruožtu V. Rupšys teigė, jog svarbus uždavinys Lietuvai yra paruošti tinkamas sąlygas treniruotis bei gyventi Vokietijos kariuomenei.
Anksčiau B. Pistorius teigė, kad vokiečių brigada, apie 4 tūkst. karių, Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat – tokiu atveju paprastai jie atvyksta su šeimomis, o tam reikėtų papildomos infrastruktūros.
„Nepasakyčiau, kad jaučiamas nenoras, sakyčiau, kad supratimas didėja“, – kalbėjo C. Breueris paklaustas apie informaciją, jog dalis Vokietijos karių nenorėtų persikelti į Lietuvą.
Lietuvoje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
„Vokietijos karių buvimas Lietuvoje yra ypatingai svarbus dėl kaimynystėje esančio priešo atgrasymo ir sudarant sąlygas priešakinei Lietuvos gynybai. Mūsų karinis bendradarbiavimas ir draugystė yra pavyzdiniai NATO šeimoje“, – kalbėjo V. Rupšys.
C. Breueris pabrėžė, jog Vokietijai, kurios saugumą ilgą laiką užtikrino sąjungininkai, šis įsipareigojimas yra svarbus kaip atsilyginimas už NATO kadaise parodytą solidarumą.
„Ilgą laiką Vokietija buvo NATO rytinio pakraščio valstybė. Sąjungininkų pajėgos buvo dislokuotos mano šalyje, kad apgintų kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą, – kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas. – Atėjo metas atsilyginti, grąžinti solidarumą ir saugumo jausmą, kurį mums dešimtmečius užtikrino NATO sąjungininkės.“
„Dėl to Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą“, – pridūrė jis.
