80 metų vokietė sulaužė seną tabu ir viešai prabilo apie išprievartavimus, kuriuos ji patyrė, kai Sovietų Sąjungos Raudonoji armija Antrojo pasaulinio karo metais veržėsi Berlyno link.
Manoma, kad Raudonosios armijos kariai Antrojo pasaulinio karo metais išprievartavo maždaug 2 mln. vokiečių moterų ir mergaičių. „Kodėl aš turėjau būti mergaitė“ - taip vadinasi vienos iš aukų, Gabrielės Koepp, išleista knyga. Tai pirmoji knyga apie žiaurius sovietinių karių seksualinius nusikaltimus, kurią autorė drįso pasirašyti savo tikrąja pavarde. Anksčiau tokios knygos būdavo leidžiamos anonimiškai.
„Frau. Komm“ („Moterie, prieik“) - tai buvo pati baisiausia frazė, kurią iš Raudonosios armijos karių galėjo išgirsti vokietės. Po Berlyno kritimo prievartavimai taip įsisiautėjo, kad net katalikų bažnyčia tam tikrais atvejais nusileido ir neprieštaravo, kad prievartavimų aukos pasidarytų abortus.
G. Koepp teigia, kad net ir šiandien sunkiai mieganti naktimis, kai ją aplanko košmariški prisiminimai. Tuo metu, kai buvo išprievartauta, ji dar buvo kone vaikas.
1945 metų sausio 25 dieną G. Koepp tebuvo 15 metų. Jos mama liepė mergaitei pakuotis daiktus, nes jos turėjo bėgti iš savo namų. Jos gyveno tuometinio Vokietijos Pomeranijos regiono Šneidemiulio miestelyje. Dabar šis miestelis priklauso Lenkijai ir vadinasi Pila. Gabrielė ir jos sesuo kitą dieną sėdo į gyvulinį vagoną. Traukinys turėjo keliauti į Berlyną. Tačiau traukinys pasuko kitu keliu ir netrukus rusų artilerija sugadino traukinio variklį.
„Krovininio vagono durys buvo užrakinto. Aš sugebėjau užsiropšti aukštyn ir pralįsti pro langą. Mano sesė liko vagone. Aš jos daugiau nebemačiau“ - liūdnais prisiminimais dalijasi G. Koepp.
Netrukus mergina buvo pirmą kartą išprievartauta gretimame kaime. Prievartavimai tęsėsi porą savaičių ir tik tuomet Gabrielei pavyko pasislėpti nuo Raudonosios armijos karių viename ūkyje.
Savo motiną ji vėl sutiko po 15 mėnesių Hamburge. Tačiau Gabrielė teigia, kad mama šaltai reagavo, kai ji bandė pasikalbėti su ja apie patirtą kančią ir pažeminimą.
