„Ispanijos pareigūnų pateikta medžiaga nėra prieštaraujanti, tačiau aiškiai parodo, kad smurtas Katalonijoje balsavimo dieną gali būti priskirtas ieškomam asmeniui“, – sakoma prokurorų pranešime, kuriame pateisinamas kontroversiškas kaltinimas maišto kurstymu.
Galutinį sprendimą dėl jo išdavimo Ispanijai turės priimti teismas.
Buvęs Katalonijos lyderis kovo 25 dieną pagal Ispanijos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas vokiečių policijos, kai iš Suomijos vyko atgal į Belgiją, kur buvo pasitraukęs po nesėkmingo mėginimo spalį paskelbti Katalonijos nepriklausomybę.
Madridas jį kaltina maištu, valstybės lėšų švaistymu ir nepaklusimu valstybei organizuojant neteisėtą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. Jam gresia iki 30 metų nelaisvės.
Balandžio 6 dieną Šlėzvigo-Holšteino žemės teismas paleido Katalonijos eksprezidentą už užstatą teisėjams atmetus Ispanijos prašymą jį išduoti dėl kaltinimo maištu.
C. Puigdemont'as nedalyvavo smurte per spalio mėnesį įvykusį referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės, balandį sakė teisėjai. Tuo remiantis buvo atmestas kaltintojų argumentas, kad Ispanijos kaltinimas maištu yra pakankamai panašus į Vokietijos tėvynės išdavimo sąvoką, todėl gali pateisinti ekstradiciją.
Kadangi federaliniai prokurorai pateikė oficialų prašymą dėl C. Puigdemont'o ekstradicijos, teismui reikės spręsti, ar patvirtinti jo išsiuntimą į Ispaniją.
Net jei vokiečių teisėjai vėl atmes prašymą jį išduoti dėl kaltinimo maištu, C. Puigdemont'as gali būti išsiųstas namo dėl valstybės lėšų švaistymo.
Katalonijos separatistų sparno prezidentas antradienį pasirašė įsaką, kuriuo paskiriama administracija jau be kalinamų ir užsienyje esančių buvusių ministrų, rėmusių regiono kampaniją už nepriklausomybę.
Ispanijos centrinė vyriausybė praėjusį mėnesį pripažino naujai išrinkto Katalonijos lyderio Quimo Torros (Kimo Toros) įgaliojimus, bet atsisakė pritarti jo pasirinktiems ministrams, nes keturiems iš jų yra pateikti kaltinimai, susiję su praėjusių metų kampanija už regiono nepriklausomybę.
Penktadienį Madridas uždegė žalią šviesą naujajai Katalonijos vyriausybei, neturinčiai sudėtyje įkalintų ar ištremtų ministrų, ir tokiu būdu sudarė sąlygas regiono tiesioginiam valdymui iš Madrido nutraukti.
