Anot Vokietijos URM atstovo, atvykstančiųjų iš Rusijos asmenų skaičius per paskutinius kelis mėnesius ženkliai šoktelėjo. Oficialiais duomenimis, atvykusiųjų nuo sausio iki gegužės pabaigos net 82,3 proc. sudarė asmenys nurodė savo tautybę kaip „čečėnas“. Iš 2728 žmonių, pasiprašiusių prieglobsčio, net 2244 buvo čečėnai, praneša leidinys.
Tiesa, patenkintų prašymų iš Rusijos skaičius nėra aukštas. Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos duomenimis, jų skaičius sudarė vos 5,8 proc. visų prašymų. Anot vidaus reikalų komiteto atstovo Ole Schroedero, pabėgėlių iš Rusijos atveju yra taikoma Dublino konvencija, anot kurios prašantis pabėgėlio statuso asmuo turi tai daryti toje šalyje, per kurią atvyksta į ES teritoriją. Jo teigimu, „atvykėliai iš Čečėnijos dažniausiai patenka į ES per Lenkiją“.
Ramzano Kadyrovo politika
Leidinys taip pat konstatuoja, kad priežasčių tokiam staigiam pabėgėlių skaičiui Vokietijos valdžia neranda. Jeigu tokios ir yra, jos galėtų būti politinės.
Šios Šiaurės Kaukazo valstybės apverktiną situaciją, be sunkios ekonominės situacijos, lemia dar ir Kremliaus statytinio vykdoma politika. Ramzanas Kadyrovas itin aršiai kovoja su bet kokia opozicija regione. Tas, kas kritikuoja Čečėnijos valdžią, yra pasmerktas viešiems įžeidinėjimams bei fiziniam susidorojimui – dažnai žmonės yra grobiami, padegami jų namai.
Anot Rusijos tarptautinės krizių grupės atstovės Jekaterinos Sokiranskos „aktyvistai, žmogaus teisių apsaugos aktyvistai, universitetų docentai ir paprasčiausi žmonės bėga iš Čečėnijos“.
Specialistų teigimu, čečėnus veržtis į Europą galėjo paskatinti ir 2015-ųjų įvykiai Europoje. „Čečėnai mato, kad Europa priima musulmonus iš Sirijos, ir galvoja, kad tai bus taikoma ir jiems“, – pasakoja Heinricho Bollo fondo koordinatorė Irina Kosterina.
Prisideda ir gandonešiai
Anot medžiagos autorių, pabėgėlių iš Čečėnijos skaičiaus augimą sąlygoja ir tikslingai sukčių platinami gandai apie tai, kad Vokietijoje visiems atvykstantiems yra dalijami pinigai ir žemės sklypai.
Vokietijos specialiosios tarnybos sunerimusios dėl tokios tendencijų. Viena vertus, egzistuoja įtarimai, kad „Rusija vėl atvėrė „čečėnų vartus“, kad pademonstruotų savo valdžią. (…) Vokietijos pareigūnai jau kurį laiką stebi Maskvos bandymus išnaudoti bet kokias galimybes destabilizuoti situaciją Vokietijoje.
Maža to, išeiviai iš Čečėnijos ir anksčiau pasižymėjo agresyviausių ir linkusių į smurtą pabėgėlių stovyklų gyventojų žyme. Kai kurie jų įtariami ryšiais su radikaliais salafitais.