Po pusmečio atsiversianti Vokietijos darbo rinka neabejotinai padidins į šalį atvyksiančių lietuvių ir kitų imigrantų skaičių. Ką apie tai mano vokiečiai?
Įsileisti nenorėjo
Ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu didžiausia ir viena stipriausių ekonomikų Europoje – Vokietija. Nedarbas šalyje siekia vos 7,5 procento (Lietuvoje – 17,8 proc.). Tiesa, svetur vykti norinčių lietuvių Vokietija iki šiol per daug netraukė – mat mūsų šalies, kaip ir kitų devynių 2004 metais į Europos Sąjungą įstojusių šalių, piliečiai norėdami įsidarbinti Vokietijoje, turi įveikti gana ilgą ir komplikuotą darbo leidimo gavimo procesą. Vokietija pasirinko ilgiausią įmanomą pereinamąjį laikotarpį, kad apsaugotų darbo rinką – 7 metus. Tačiau nuo kitų metų gegužės pirmosios apribojimai dirbti lietuviams nebegalios. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse (ypač su Vokietija bendras sienas turinčiose Lenkijoje ir Čekijoje) tai gali sukelti naują emigracijos bangą.
Kai 2004 metais naujai įstojusioms šalims atsivėrė durys į Didžiosios Britanijos darbo rinką, per 2 metus į šalį atvyko 600 tūkst. emigrantų vien tik iš Lenkijos. Tiesa, tokios tendencijos džiugina nemažai vokiečių darbdavių – šalies visuomenė sensta ir jai trūksta jaunos darbo jėgos. Gamykloms ir įmonėms reikia ir paprastų darbininkų, ir specialistų.
Laikraštis „Welt am Sonntag“ pateikia pavyzdį, kai tokios stambios Vokietijos įmonės, kaip spausdinimo technikos gigantas „Heidelberger Druckmaschinen AG“ ar bankas „Sparkasse“, nemažai Šiaurės rytų Vokietijoje esančių restoranų ir viešbučių Lenkijos mieste Ščecine tarp mokyklose dar besimokančių abiturientų ieškojo būsimų praktikantų ir darbuotojų, kurie dirbti pradėtų jau kitų metų rugsėjį. Darbdavių teigimu, dėl visuomenės senėjimo kasmet vis mažiau jaunuolių baigia Vokietijos mokyklas, dėl to trūksta darbo jėgos ir tai trukdo atsigauti ekonomikai. Vokietijos Pramonės ir prekybos asociacijos vadovas Achimas Dercksas darbo rinkos atvėrime mato dideles galimybes rytų Vokietijos darbdaviams: „Naujų šalių prisijungimas prie laisvo darbuotojų judėjimo nuo 2011 metų gegužės suteiks darbdaviams galimybę susirasti tinkamų darbuotojų užsienyje“, – sakė A. Dercksas. Tiesa, šie Vokietijos pramonininkų žingsniai – gana jautrus politinis klausimas, nes ypač Lenkijoje ir Čekijoje vokiečių darbdaviai kaltinami jaunų talentų grobstymu.
Kiti verslininkų atstovai abejoja, kad emigracijos mastai nebus tokie dideli. Prie Lenkijos sienos esančio Frankfurto prie Oderio miestelio Prekybos rūmų vadovas Gundolfas Schhuelke išskyrė kalbos barjero problemą: „Tik nedidelė dalis mokinių Rytų ir Vidurio Europoje mokosi vokiečių kalbos, tai labai apriboja į Vokietiją galinčių atvažiuoti žmonių skaičių.“
Ana Vengrovskaja
