Ši informacija leis Mokesčių inspekcijai gerinti PVM administravimą, padės kone realiu laiku vertinti verslo elgseną, nustatyti įmones, kurios prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis nesumoka Pridėtinės vertės mokesčio (pasididina atskaitą), rašoma pranešime spaudai.
„Valstybinė mokesčių inspekcija užtikrintai gali pasakyti, kad didžioji dalis Lietuvos mokesčių mokėtojų laiku ir sąžiningai deklaruoja bei sumoka mokesčius. Todėl institucija privalo padėti užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas sąžiningam verslui, jo netrukdyti ir taikyti administravimo priemones tiems mokėtojams, kurių veikla kelia pagrįstų įtarimų“, – sako VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad „PSF“ projekto metu nurodymai bus duoti įmonėms, kurių veiklos rodikliai VMI kelia daug įtarimų.
VMI buvo informavusi visuomenę apie maitinimo įstaigų tinklą, kuris nesumokėjo didelių sumų PVM, pateikdamas VMI informaciją apie neva atliktus patalpų remontus, pirktas įvairias paslaugas, nors sandorių realiai nebuvo. Bendrovė, prisidengdama fiktyviais sandoriais, teikė informaciją VMI apie dideles veiklos išlaidas, taip didindama PVM atskaitą – mažindama mokėtiną PVM sumą. Ši PVM slėpimo schema nėra sudėtinga, tačiau nustatoma tik VMI atliekant tyrimą, neretai, kai fiktyvias sąskaitas išrašinėję asmenys būna jau pasislėpę, o ir pačios įmonės nebeturinčios galimybių mokėti mokesčių.
„PSF“ projekto metu VMI:
a) vykdys „kryžminį“ duomenų sutikrinimą, t. y., ar prekes pardavusių (paslaugas suteikusių) asmenų išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra apskaitytos tarp pirkėjų (paslaugų gavėjų) gautų PVM sąskaitų faktūrų, ir atvirkščiai;
b) nagrinės, ar PVM mokėtojai yra apskaitę PVM sąskaitas faktūras (įtraukdami į PVM atskaitą jose išskirtas PVM sumas), kurias išrašė PVM skolų turinčios bendrovės, PVM mokėtojai, apie kuriuos turima duomenų dėl galimo jų dalyvavimo sukčiavime ar padarius finansinius nusikaltimus ir pan.;
c) nustatys PVM sąskaitas faktūras išrašančias, tačiau PVM už parduotas prekes ar paslaugas nemokančias, įmones;
d) vertins deklaruoto iš biudžeto grąžintino PVM skirtumo susidarymo aplinkybes, t. y., dėl kokių sandorių susidarė grąžintinas PVM skirtumas;
c) nustatys pateiktų duomenų ir PVM deklaracijose nurodytų duomenų neatitikimus ir kt.
„Esame numatę, kad nurodymus teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis VMI duos 6 mėn. laikotarpiui, tačiau, jeigu analizuojant gaunamus duomenis nenustatysime grėsmių arba po kontaktų su mokesčių mokėtoju išsiaiškinsime įtarimus kėlusias priežastis, nurodymus galėsime atšaukti“, – sako A. Klerauskas, pažymėdamas, kad į sąrašą bet kada galės patekti įmonės, kurių veiklos rodikliai VMI kels įtarimų.
VMI pažymi, kad pirmajame projekto etape atrinktos įvairių verslo sričių įmonės iš visų Lietuvos regionų. Kuriant Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą vienas pirmųjų bus sukurtas PVM sąskaitų faktūrų posistemis, skirtas priimti iš mokesčių mokėtojų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, vykdyti transakcijų analizę ir nustatyti galimai pridėtinės vertės mokesčio prievolių vengiančius ir sukčiaujančius mokesčių mokėtojus. Šiuo metu vykdomas projektas „PSF“ leis ne tik geriau administruoti PVM, bet ir tinkamai pasiruošti sistemos sukūrimui.
