„Rusijos ir Europos Sąjungos santykiuose nėra neišsprendžiamų problemų“, – ketvirtadienį Graikijos spaudoje buvo paviešinti tokie Rusijos prezidento žodžiai. Anot jo, siekiant grįžti prie „daugiaplanės partnerystės“, būtina tik „atsisakyti žaidimo į vienus vartus“. Maža to, jis dar leido suprasti, kad pasiekus dabartinę santykių stadiją, kyla klausimas kuria kryptimi jie judės.
Tam, anot Rusijos prezidento būtina „iš esmės atsižvelgti į vienas kito interesus“. Rusijos interesus, ypač po Krymo aneksijos, karo Ukrainoje ir teroro opozicijos atstovų atžvilgiu, sunku būtų paslėpti – Europos būtų reikalaujama „pamiršti“ karą Ukrainoje, kaip tai buvo padaryta 2008-aisiais Gruzijos atveju, Krymo aneksiją ir diktatorišką Kremliaus užsienio ir vidaus politiką. Mainais į tai V. Putinas tiesiogiai siūlo tiek dabartinėmis aplinkybėmis kiek keistokai skambantį ir „laukinio kapitalizmo“ laikų „stogo siūlytojus“ primenantį, saugumo garantą bei Rusijos energetinius resursus.
Taip pat Vladimiras Putinas europiečiams, kaip visada dviprasmiškai, primena, kad „derėtų daryti reikiamas išvadas po įvykių Ukrainoje“.
Tuo metu pačioje Ukrainoje ir toliau vyksta karas – Kremliaus suorganizuoti smogikai ir toliau laiko užgrobę dalį Donbaso teritorijos, Krymas vis dar aneksuotas. Maža to, kaip tik šią savaitę buvo užfiksuotas nemalonus šių metų „rekordas“ – karo fronte per vieną parą žuvo 7 Ukrainos kariai.
Dialogas su Rusija
Į Kremliaus gynėjų gretas, kaip ir prieš kiekvieną balsavimą dėl sankcijų Rusijai (artimiausias nusimato šių metų liepos mėnesį), stoja įvairios interesų grupės Europoje. Pavyzdžiui, Vilniuje viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras diplomatiškai pažymi, jog su Rusija yra „būtina palaikyti dialogą“
Susitikimu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičimi Vokietijos ministras pabrėžė, kad NATO filosofija grindžiama ne tik atgrasymu, bet ir įtampos mažinimu, todėl Vakarų aljansas turi siekti atkurti pasitikėjimą su Maskva.
„Bijau, kad susitelkimas vien į pasiruošimus gintis gali sukelti grėsmių, kurios neatitinka niekieno interesų. Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę. Taigi, gerai, kad NATO ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje“, – teigė ministras.
Vengrija reikalauja skaidrumo dėl ES sankcijų Rusijai
Vengrijos užsienio reikalų ministras trečiadienį žengė toliau ir pareiškė, kad Europos Sąjungos sprendimas, ar reikėtų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, turėtų būti „skaidrus ir viešai aptartas“.
Diplomatijos vadovas Peteris Szijjartas sakė po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kad Vengrija nesutiks su „automatiniu“ sprendimu dėl dabar galiojančių sankcijų, kurių terminas baigsis liepos pabaigoje.
Pasak P. Szijjarto, „ES narės sprendimą dėl sankcijų turi priimti aukščiausiu lygiu“. Budapeštas vengė pritarti toms sankcijoms, nes Rusija yra svarbi rinka vengriškoms prekėms, tačiau sakė paklusiantis bendrai ES pozicijai.
P. Szijjarto atmetė kritikų pareiškimus, kad Vengrija yra Rusijos „Trojos arklys“ Bendrijoje. „Pavojinga, jeigu kiekvienam reikės aiškintis už tai, kad pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą“, – sakė jis.
Paleista politinė kalinė
Siekdamas sušvelninti užsienio politikos poveikį Rusijai prezidentas Vladimiras Putinas, kaip ir kitų diktatorinių valstybių valdžia, žaidžia politinių kalinių korta. Kuba, pernai prasidėjus santykių su JAV atšilimui, paleido dešimtis politinių kalinių. Baltarusijos „priešpaskutinis Europos diktatorius“ Aliaksandras Lukašenko prieš ES nutraukiant sankcijas atliko tą patį politinį žingsnį. Rusijoje pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia – ilgai už grotų laikytas M. Chodorkovskis jau kelis metus džiaugiasi laisve.
Todėl vakarykštis Nadijos paleidimas, prie kurio buvo „dirbama“ kelis paskutinius mėnesius, o prie proceso prisidėjo JAV ir Prancūzijos prezidentai bei Vokietijos premjerė, gali rodyti Kremliaus norą gauti už tai „mainų“. Tiesioginis Rusijos žvalgybininkų A. Aleksandrovo ir J. Jerofejevo keitimas yra vargiai tikėtinas – nuo pat pradžių nuo jų buvo atsižadėta ir susigrąžinti jie, tikėtina, buvo tik todėl, kad būtų kaip pateisinti N. Savčenko grįžimą į laisvę.
Vienas iš Ukrainos atstovų Minsko derybininkų grupėje Romanas Besmertnyj pažymėjo, kad deja, Europa neturi galios paveikti Rusiją, ir „nelabai supranta, kad Ukraina kovoja už visos Europos laisvę“.
„Pradėti (derybas dėl įkaitų iš Rusijos grąžinimo, – red. past.) derybas reikėtų ne nuo Briuselio, net ne nuo Paryžiaus ar Berlyno. Reikia kalbėtis su Vašingtonu. <...> Kol kas Europa nesupranta, kad Ukraina kariauja gindama Europą. Ačiū Dievui, kad tai geriau supranta Vašingtone“, – leidiniui TSN pasakojo diplomatas.