Galbūt netruks ateiti laikas, kai šalia Lukiškių aikštės įsikūrusios dominikonų vienuolijos Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje suskambės Vilniuje dar niekada negirdėtas instrumentas - karilionas. Kada tai nutiks, labiausiai priklauso nuo geranoriškų ir dosnių Lietuvos žmonių.
Karilionas - skirtingo dydžio ir skambesio varpų komplektas, kuriuo skambina karilionieriumi vadinamas muzikantas. "Popieriuje buvęs projektas nuo šiol galėtų atsirasti bokšte", - sakė Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios rektorius brolis dominikonas Paulius Rudinskas. Jo vienuolijos bei žymių Vilniaus architektų iniciatyva porą metų rengtas ir derintas Šv. Jokūbo kariliono projektas sausio viduryje gavo paskutinį privalomą leidimą. Kaip tokiais atvejais sakoma, uždegta žalia šviesa. Kol kas projektui neprireikė nė lito - viskas buvo daroma iš geros valios ir entuziazmo. Tačiau dabar, kai atėjo metas atnaujinti bažnyčios bokštus, liedinti varpus ir pirkti būtiną įrangą, vien gerų norų nepakaks. Reikia pinigų. Ir nemažai - 4 mln. litų. Pietiniame bažnyčios bokšte įrengtas karilionas aiškiau nubrėžtų Lukiškių aikštės paskirtį, apčiuopiama linkme pakreiptų architektūrine dykyne virtusios teritorijos sutvarkymo darbus. Todėl jo įrengimas neturėtų likti be miesto ar valstybės valdžios dėmesio ir piniginio indėlio.
Idėją atnešė varpai
Idėją Vilniuje įrengti karilioną tarsi prišaukė varpai. Klaipėdietis P.Rudinskas vaikystėje dažnai su tėvais ateidavo pasiklausyti jų muzikos, sklindančios iš centrinio pašto rūmų bokšto. Vėliau vienuolis mokėsi Leuvene (Belgija), kur jį varpų muzika kasdien apgaubdavusi ir sulaikydavusi universiteto bibliotekos aikštėje. Kartais, sako, net pavėluodavęs į traukinį - taip nenorėdavęs palikti šios vietos. Mintis, kad karilionas galėtų pakibti jo vadovaujamoje bažnyčioje, kilo kalbantis su ordino broliais. "Vaizduotėje pamačiau karilioną, Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštą, Lukiškių aikštę ir šovė klausimas - o kodėl ne? Netrukus įsitikinau, kad tai nėra iš piršto laužta idėja", - sakė brolis Paulius. Jausdamas visos Baltijos valstybių dominikonų provincijos pritarimą, jis tapo pagrindiniu Šv. Jokūbo kariliono projekto vadybininku. "Bendruomenė palaimino, suteikė man užnugarį, o mano pareiga tą projektą "vežti", - sakė LŽ pašnekovas.
Kariliono "kolonos"
Pamažu pradėta domėtis kariliono įrengimo galimybėmis. P.Rudinskas susisiekė su Lietuvos karilionierių gildijos prezidentu kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, šis karštai palaikė sumanymą. Muzikas tuo metu pats puoselėjo idėją karilioną sukomponuoti Lukiškių aikštėje, paversti muzikine centrinio monumento šerdimi. "Išaiškėjo, kad ši idėja visiškai atsitiktinai siejo du žmones", - sakė dominikonas. Tada P.Rudinskas dominikonų siekį atskleidė architektui Kęstučiui Pempei, o šis idėją perteikė kolegei architektei Irenai Kliobavičiūtei, inžinieriui konstruktoriui Alfonsui Vaškevičiui, paveldosaugininkui Robertui Zilinskui. Visi užsiliepsnojo projekto idėja, tapo jo rengėjais ir vykdytojais: atliko projekto ekspertizę, parengė brėžinius, derino projektą su valdininkais. "Jie yra projekto kolonos. Šių žmonių atsidavimas nuolat mane drąsino ir skatino. Turėdami gausybę savų darbų, jie nepristigo laiko šiam projektui ir už pastangas nepaprašė nė lito", - sakė Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios rektorius. Toks ir buvęs grupės bendraminčių susibūrimo principas: prisidėti ne dėl pinigų, o iš idėjos.
Tinka idealiai
P.Rudinskas, K.Pempė ir A.Vaškevičius apsilankė kariliono gimtinėje Olandijoje. Senas varpų liejybos tradicijas turinti Asteno kompanija "Royal Eijsbouts" anksčiau buvo sėkmingai atnaujinusi Kauno ir Klaipėdos karilionus. Kompanijos viceprezidentas Joepas van Brussellis su kolegomis atvyko į Vilnių. Apžiūrėję dominikonų bažnyčios bokštus olandai patvirtino, jog šie idealiai tinka karilionui. Kompanija, nepareikalavusi nė cento, parengė kariliono projektą. "Royal Eijsbouts" konstruktoriaus H.Romonesco sumanymu Vilniuje sugaus penkių oktavų, 61 varpo instrumentas - toks, kuriuo galima atlikti net sudėtingiausią kūrinį.
Alfa ir omega
Nuo 1991-ųjų rugpjūčio, kai taip šiurpiai lietuvius peržegnojęs Lukiškes paliko proletariato vadas, aikštės "piešinys" mažai keitėsi. Vyko konkursai, skelbtos aikštės rekonstrukcijos vizijos. Vieni architektai ir viešųjų erdvių dizaineriai čia norėjo matyti nežinomo kareivio kapą, kiti - žaliuojantį parką, o treti net siūlė užstatyti aikštę biurų pastatais ir prekybos centrais. Dabar teritorijos tvarkymo iniciatoriai turės atsižvelgti į varpų instrumento kaimynystę. "Karilionas galėtų būti alfa - Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto pradžia. Kokia bus omega - nežinia. Tačiau "parkingų" ir "šopingų" Lukiškių aikštėje tikrai nebus. Čia ateisime pasiklausyti muzikos", - buvo įsitikinęs šmaikštesnio pasakymo nevengiantis P.Rudinskas.
Lietuvos žmonėms dominikonai siūlo varpus nusipirkti. Pažymėti aukotojų vardais ir pavardėmis, jie ilgus dešimtmečius ar net amžius skambėtų virš Lietuvos sostinės. Sunku sugalvoti kažką didingiau, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo tyrinėtojai ant pačių seniausių - XIV-XV amžiaus varpų randa jų fundatorių pavardes. "Varpai nėra labai brangūs. Tačiau reikia pinigų plieno sijoms, gelžbetoniui, griežyklai (iš jos karilionu skambinama - red.), klavišams, žaliuzėms, bažnyčios išorei sutvarkyti, bokšto kupolui pakeisti.
Pirkdamas varpą, kartu perki vieną klavišą, vieną plaktukėlį, vieną ritinį laidų. Štai kodėl keletą kilogramų sveriančio varpo kaina pašoka iki 10 tūkst. litų", - aiškino dominikonas. Visa bažnyčios rekonstrukcija vyks trimis etapais: pirmuoju bus atnaujintas pietinis bokštas ir įrengtas karilionas. Antruoju - šiaurinis bokštas, o vėliausiai bus imtasi bažnyčios išorės apdailos.
Gera nuotaika
Bendras kariliono varpų svoris sudaro 13 tonų. Vien didysis siūbuojantis Jokūbo varpas svers 3 tonas 360 kilogramų. O dar plieniniai sutvirtinimai, papildoma įranga... Ar atlaikys pietinis bokštas tokį svorį, LŽ teiravosi statybų inžinieriaus A.Vaškevičiaus. Senųjų, istorinių konstrukcijų specialistas sakė, kad kariliono masę laikys du antro ir trečio aukšto perdenginiai. "Visas apkrovas perims du sijynai. Vienas laikys viršutinio aukšto varpus ir griežyklą, o aukštu žemiau bus pakabinti didieji varpai", - aiškino inžinierius. Dabar ten esančias medines sijas pakeis plieninės. Bokšto sienų sutvirtinti nereikės, nors jos nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Dviejų sviedinių pramuštos skylės vėliau buvo užmūrytos. Specialistas teigia, kad naujosios sijos bokšto sienas sutvirtins savaime.
A.Vaškevičiaus manymu, ateityje Lukiškių aikštę ir vienuolyno teritoriją skirianti gatvelė turėtų išnykti. "Dabar čia nuolat zuja autobusai, įrengta automobilių aikštelė. O turėtų atsirasti poilsio zona, kur prisėdęs paklausytum varpų muzikos: ši kuria labai gerą nuotaiką. Teko tai patirti Olandijoje", - sakė konstruktorius.
Kupinas optimizmo
"Man labai patiko mintis Vilniuje turėti karilioną, tad iškart jai pritariau. Stengėmės padėti", - sakė LŽ architektas K.Pempė. Jo teigimu, projektas bus vykdomas istoriniame pastate, tad reikalavimų jam savaime padaugėjo ir derinimo darbai užtruko. "Jei kuriame urbanistinę erdvę su visa jos atributika, paminklu Laisvei, kitais ženklais, garsinis jos įprasminimas yra ne mažiau svarbus už vaizdinį: reprezentacinei, valstybinės reikšmės aikštei pritiktų karilionu skambinamas himnas ar kitos nacionaliniais simboliais tapusios melodijos", - sakė architektas. Tad instrumentas, jo manymu, galėtų būti įtrauktas į pačios Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų sąmatą. Būsimiems aikštės vizijos kūrėjams K.Pempė siūlė nepamiršti, jog karilionas - ne tik valstybinės iškilmės, bet ir pačios įvairiausios muzikos koncertai. "Arčiau bažnyčios turėtų atsirasti tvarkomos teritorijos dalis, suoliukai, geras apšvietimas. Jei bus instrumentas, bus ir koncertų. Turime puikių muzikantų karilionierių, galime jų pasikviesti ir iš užsienio", - instrumento ateitį regėjo K.Pempė. Dabar viskas priklausys nuo to, kaip pavyks rasti lėšų. "Tikrai esu optimistas. Kariliono projektas - ne komercinis, nešantis kam nors naudos. Jis - visuomeniškas, miestietiškas ir labai prasmingas", - įsitikinęs K.Pempė.
Principinės sąlygos
Kariliono idėja, regis, palankiai vertinama ir Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio vadovaujamoje komisijoje, kuri į savo rankas perėmė Lukiškių aikštės tvarkymo reikalus. Rengiamomis principinėmis teritorijos sutvarkymo ir paminklo įrengimo sąlygomis privalės vadovautis projektų konkurso rengėjai bei dalyviai. "Karilionas ir dominikonų Šv. Jokūbo bažnyčia sudaro bendrą aikštės tvarkymo kompleksą. Projektuojant aikštę bus atsižvelgta į jos kaimynystėje esančius pastatus. Mes iš esmės pritariame kariliono idėjai, tik neaišku, kas ją įgyvendins. Tai vis tiek nebus aikštės sutvarkymo projekto dalis. Matyt, pati bažnyčia turės finansuoti. Kol kas nesame dėl to apsisprendę", - LŽ sakė Vyriausybės kancleris. Dar prieš sunkmetį Lukiškių aikštei sutvarkyti ketinta atseikėti 45 mln. litų. Galbūt dalis šių pinigų galėtų būti skirta karilionui? "Jei karilionas bus įtrauktas į principines sąlygas, konkurso dalyviai privalės įkomponuoti jį į bendrą aikštės sutvarkymo projektą. Tada jau spręsime, kokiomis lėšomis jį finansuoti: valstybės, savivaldybės ar bažnyčios. Šiuo metu lėšų nenumatyta, rengiamos tik konkurso sąlygos", - sakė D.Matulionis.
Gali pavaduoti muzikantą
Paprastai karilionu skambina griežykloje sėdintis karilionierius. Tačiau ne kiekvieną mielą dieną jis galės groti, be to, jam reikės ir atlygio. Čia galėtų pagelbėti naujovė. Pasak olandų kompanijos viceprezidento J.van Brussellio, varpų gamintojai neseniai sukūrė kompiuterizuotą skambinimo įrangą, kuri gali pavaduoti muzikantą. "Galima užprogramuoti tūkstančius melodijų arba skambinimą fortepijonu įrašyti į MP3 failą, ir po keliasdešimties minučių jį atkartos karilionas", - įrangos galimybes vardijo P.Rudinskas. Norint paskambinti varpais, visai nebūtina lipti į griežyklą. Pakanka komandą instrumentui perduoti mobiliojo telefono žinute. "Tokia įranga kainuoja nebrangiai ir į minėtą 4 mln. sumą tikrai neįeina. Tačiau, manau, ateityje galėtų atsirasti ir toks dalykas", - sakė bažnyčios rektorius.
Saugos nuo nešvarumų
Devynis mėnesius, kol stings karilionui išlieti varpai, visu pajėgumu vyks statybos darbai. Bus atnaujintas bokštas, keičiamas kupolas. "Ieškosime pinigų karilionui ir kartu tvarkysime bokštą, vėliau - bažnyčią, kuri penkiasdešimt metų stovėjo užrakinta", - sakė P.Rudinksas. Prie šios akcijos gali prisidėti visi. "Nenorėčiau, kad tai būtų vieno asmens projektas. Jis turėtų sutelkti visus žmones. Verslininkai irgi galėtų prisidėti, būtų gražu, jei jie tą padarytų. Norisi tyro, švaraus projekto", - sakė P.Rudinskas.
---------
Karilione gali būti nuo 23 iki 80 varpų. Jų skaičius nusako instrumento muzikinį diapazoną. Kiekviena atskira nata išgaunama vieno varpo skambėjimu. Pats mažiausias dviejų oktavų karilionas turi nuo 23 iki 27 varpų. Koncertinis keturių oktavų instrumentas turi mažiausiai 48 varpus. Tai populiariausias karilionas, todėl dažnai jis vadinamas standartiniu. Didįjį - penkių oktavų karilioną sudaro 61 ir daugiau varpų. Lietuvoje yra du karilionai - Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte (49 varpai), ir Klaipėdoje, centrinio pašto bokšte (48 varpai).
---------
Mūrinė barokinė Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia buvo statoma 1690-1727 metais. 1642 metais Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius jos ir vienuolyno statybai dovanojo 40 tūkst. auksinų. Tačiau statybos pradžia dėl karų ir neramumų pasislinko į amžiaus pabaigą, nuo fundatoriaus mirties praėjus keturiems dešimtmečiams. Bažnyčios bokštuose buvo įrengti trys varpai, turėję dominikonų garbinamų šventųjų Jokūbo, Dominyko ir Pilypo vardus.
Mindaugas KLUSAS
