Projektui numatyta skirti 2 mln. eurų
Dar 2006 metais Vyriausybė pritarė, kad iš miestų centrų reikia iškeldinti laisvės atėmimo įstaigas. Deja, rezultatų vis dar nematyti – suimtieji ir nuteistieji ir toliau susispaudę grumiasi dėl laisvo ploto, jų gyvenimo sąlygos, kaip pastebėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje apsilankiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, primena karcerį.
Vakar Šiauliuose lankėsi Kalėjimų departamento valdžia, kuri su vietine valdžia aptarė seną idėją perkelti Šiaulių tardymo izoliatorių į naujas patalpas. Kalėjimo departamento direktoriaus Artūro Norkevičiaus teigimu, viską lemia Seimo sprendimai – kol lėšų neskiriama, tol nevyksta ir darbai.
Jam antrina ir Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas: „Lietuvoje jau daug metų diskutuojama apie kalėjimų būklę, taip pat ir apie Šiaulių tardymo izoliatorių. Yra tokios nuostatos, kad juos reikėtų iškelti iš miestų centrų į kitas vietas. Šiauliuose yra numatytas sklypas prie uždaryto Kairių sąvartyno. Šis sklypas yra tam rezervuotas. Tam, kad procesas būtų išjudintas iš mirties taško, Seimo narių grupė, kurioje yra ir mūsų šiauliečiai Seimo nariai, kreipėsi į Seimą, kad kitais metais būtų numatytos lėšos tardymo izoliatoriaus projekto parengimui.“
Miesto vado teigimu, šiam projektui preliminariai numatyta skirti 2 mln. eurų. Tačiau šiandien esą viskas pakibę ore – tik prašymas popieriuje, o pinigai nėra skirti. Jeigu Seimas patvirtins šias lėšas, tai kitais metais turėtų prasidėti naujojo tardymo izoliatoriaus projekto kūrimo darbai. Jeigu tokių pinigų niekas nepatvirtins – tai ir vėl liks ateities darbu. Kalėjimų departamento direktorius A. Norkevičius vakar Šiaulių miesto valdžiai davė pažadą – jeigu Seimas gruodžio mėnesį patvirtins biudžetą, kuriame bus skirtos lėšos ir naujajam tardymo izoliatoriui, jie sausio mėnesį vėl atvyks į Šiaulius ir apžiūrės šiam pastatui numatytą vietą.
Senasis pastatas taptų muziejumi
Jeigu maždaug dešimtmetį gvildenama idėja pagaliau būtų įgyvendinta, svarstoma, kad senojo tardymo izoliatoriaus patalpos galėtų tapti muziejumi. „Kalėjimas yra paveldo objektas, kaip nekilojama kultūros vertybė. Jo negalima nugriauti, jį galima tik kažkam pritaikyti. Tai viena iš funkcijų galėtų būti muziejinė. Nežinau, ar jo ten viso reikėtų, ar dalies. Mes dar taip nedetalizavome iki smulkmenų, nes mąstėme, kad kol nepastatys naujo tardymo izoliatoriaus, matyt ir neiškels, tai čia vis tiek procesas truks ne vienerius metus. Per tą laiką paruošime kokį konkretesnį planą, jeigu imsime tą kalėjimą muziejaus reikmėms“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
R. Balza mano, kad toks muziejus sulauktų nemažo žmonių susidomėjimo. Esą šis objektas turi tokią istoriją, kad tikrai būtų ką papasakoti ir parodyti. „Kalėjimo istorija yra pakankamai sena. Jis 1911 metais statytas carinės administracijos. Tai ten daug žmonių yra kalėjusių. Prieš tai dar buvo vadinamas „Baltasis“ kalėjimas, kuris yra kitoj pusėj gatvės, ten dar ir 1863 metų sukilėliai yra kalėję. Ir žydai ten kalėjo, iš ten buvo vežami. Istorija yra tokia, kad ten būtų galima daryti ekspoziciją, pristatyti autentiškai kaip tose kamerose buvo žmonės, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Partizanai ten yra kalėję jau 1944-1950 metais...“ – vardijo R. Balza, pridurdamas, kad šiame muziejuje vietą galėtų atrasti ir mūsų gaisrinės technika, kurios šiuo metu nėra kur rodyti.
„Aušros“ muziejaus direktoriaus teigimu, tokie muziejai visame pasaulyje sulaukia didžiulio susidomėjimo. Vienas jų – Alkatraso muziejus, į kurį plūsta šimtai smalsuolių turistų. „Kaip sakoma, kas į kalėjimą už blogus darbus nepakliuvo, tas nori pasižiūrėti, kaip kiti pakliuvę gyvena“, – teigė R. Balza.
Tiesa, tai tik preliminarios mintys. Koks iš tiesų likimas laukia tardymo izoliatoriaus pastato dar neaišku, nes Šiaulių miesto savivaldybė taip pat turi nemažai minčių, kokie muziejai galėtų būti šiame pastate. „Pradedant mokyklų, baigiant fabrikų ekspozicijomis“, – sakė miesto meras.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Akvilė PUŠINSKAITĖ
