Profesorius A. Unikauskas pradėjo laidą „Kviečiame daktarą“ klausimu: „Jeigu vyrui auga krūtys, ko jis per daug valgo?“ Teisingas atsakymas susijęs su per dideliu angliavandenių vartojimu, atskleidžiant, kaip mityba tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą ir fizinius pokyčius.
Nuo vitaminų trūkumo atpažinimo iki streso poveikio hormoninei sistemai – specialistai laidoje dalijosi itin svarbiais patarimais.
Virškinimo sistema: ar reikia jai padėti?
Ar mūsų virškinimo sistemai reikia pagalbos, ar ji dirba pati, autonomiškai? Galbūt išvis galime į ją nekreipti dėmesio?
Nors šie klausimai iš dalies suponuoja teisingą atsakymą, mūsų virškinimo sistema išties dirba pati, bet tai nereiškia, kad galima ja nesirūpinti.
„Ir dabar, kadangi turime šventinį periodą, visi daug ko prisivalgo, norėčiau atkreipti dėmesį ir visiems priminti, kad žiemą labai gerai yra rinktis raugintą-fermentuotą maistą, jogurtą, kefyrą ir fermentuotas daržoves. Tik labai svarbu nesumaišyti raugintų daržovių su marinuotomis“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.
Vitaminas D: kodėl jis svarbus?
Prasta oda, slenka plaukai, depresija, nemiga, egzema – tai požymiai, kad trūksta „saulės vitamino“, o kitaip, vitamino D. J. Aleknienė aiškina:
„Vitamino D galima rasti riebioje žuvyje, gauti su lašiša, skumbre, silke. Pagrindinis šaltinis būtų saulės spinduliai, o kadangi žiemą mes daug saulės spindulių negauname, galima taip pat vartoti maisto papildus.“
Profesorius prideda mintį, kad „vitamino D minimaliai galima gauti su maistu, šiek tiek jo gamina ir mūsų inkstai, o tada tenka vartoti papildus.“
Specialistai siūlo vartoti profilaktiškai vitamino D 4000 veikimo vienetų kasdien, tačiau jeigu jo trūksta, tada jau didesnėmis dozėmis.
Profesorius taip pat mini, kad praleidus saulėje vos 20 minučių su atviromis rankomis ir kojomis, galima gauti iki 20 tūkstančių vienetų vitamino D.
Meilės hormonas ir streso valdymas
Šnekant apie hormonus ir streso valdymą, A. Unikauskas klausia žiūrovų, koks gi hormonas padeda pajausti meilę ir ryšį su žmonėmis? Teisingas atsakymas – oksitocinas.
Vaistininkė J. Aleknienė prideda: „Reikia valgyti visavertį maistą, palaikyti savo miego režimą, užsiimti fiziniu aktyvumu ir suvaldyti stresą, tada viskas bus tvarkoje.“
Profesorius sutinka, bet būtinai pabrėžia, kad stresą stato į pirmą vietą, tai – svarbiausias veiksnys.
Eglė Marciuškienė, „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja, paaiškina streso hormonų poveikį: „Streso hormonas – kortizolis, kurio pagrindinė paskirtis yra išgyventi – šok, bėk, saugokis, tačiau šiais laikais šio hormono perteklius jau yra nereikalingas ir netgi žalingas.“
Hormonų įtaka organizmui
Ji taip pat įvardija, kaip hormonų disbalansas gali paveikti organizmą. „Hormonai turi įtakos taip pat ir mūsų svoriui, temperatūros reguliacijai, kaulų bei raumenų sistemai. Kai hormonų pusiausvyra sutrinka, gali išsivystyti hipoteriozė ar hyperteriozė, sutrikti lytinė branda ar net pasireikšti nevaisingumas“, – aiškino gydytoja.
Kalbėdama apie hormonus, E. Marciuškienė tvirtina, kad žmogaus gyvenime būna tam tikri periodai, kai hormonai kinta patys – lytinė branda, nėštumas, preklimaksas, klimaksas moterims arba andropauzė vyrams.
Ji atkreipia dėmesį, kad vyresni žmonės dažnai nuvertina hormonų poveikį ir nesikreipia į gydytojus, nors šiandien yra galimybė sureguliuoti hormoninį disbalansą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Štai kokius tyrimus specialistė rekomenduoja pasidaryti, jei norite išsitirti lytinius hormonus:
- progesteroną;
- liuteinizuojantį hormoną (LH);
- prolaktiną;
- testosteroną;
- (dhea-s).
O jeigu turite skydliaukės problemų, tuomet reikėtų atlikti šiuos tyrimus:
- skydliaukės stimuliuojančio hormono TSH, TTH;
- laisvo tiroksino;
- triotironino.
Jei patiriate pernelyg daug streso, gydytoja siūlo atlikti kortizolio tyrimą. Dažnai kankina padidėjęs kraujospūdis? Greta reikėtų atlikti adrenokortikotropinio hormono, renino, angiotenzino tyrimus.
Daugelį kitų hormonų galima nustatyti, tačiau tam reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti trūkumo priežastis ir įvardinti tuos hormonus.
Antioksidantai – gynyba prieš laisvuosius radikalus
Laidoje buvo aptarta ir antioksidantų reikšmė sveikatai. J. Aleknienė akcentuoja, kad antioksidantų mūsų organizmui neišvengiamai reikia:
„Jie mums svarbūs, kad pašalintų laisvųjų radikalų žalą organizmui. Tai gali sukelti visokias lėtines ligas, susirgimus, juos paūminti.“
Profesorius A. Unikauskas priduria: „Laisvieji radikalai – tai tokios agresyvios struktūros, atomai arba molekulės, kurie ieško, kur įsilupti laisvą elektroną ir jį išsilupa iš ląstelės, o antioksidantai neutralizuoja jį, duoda jam tą elektroną.“
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 09.00 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
