(nuotr. Aistė Kirsnytė)
Apie Tavo ir Tau priklausančio „CRX“ draugystės istoriją girdėjau tik kelias nuotrupas. Kada baltoji Fėja pateko į Tavas rankas?
Vita –Labai taikliai pasakei – Fėja, būtent taip ją ir vadinu! Šį automobilį įsigijau 2010 metų gegužės 30-ąją dieną. Būtent tą dieną į savo garažą atsivariau antrąjį „CRX“ egzempliorių, nes tuo metu dar turėjau anksčiau įsigytą ir daugybę džiaugsmo teikusį, raudonos spalvos „CRX“. Kaip šiandien atsimenu tas dienas, kada, pasitaikius progai, džiaugiausi neeiliniu momentu - kieme stovėjo dvi man priklausančios „Hondos“.
Kodėl pasirinkai būtent ,,Honda CRX”? Ir dar du kartus iš eilės!
Vita – Pirmą kartą šio automobilio užsimaniau, kai man buvo 16 metų. Pirmą kartą šį mažylį išvydau savo gimtajame mieste - Švenčionyse. Šalia manęs ėjęs pusbrolis pažvelgė į „Honda CRX“ ir pasakė: „Va čia yra automobilis, kurį aš turėsiu!“. Kol mano pusbrolis savo mintis išsakė garsiai, aš tokius pačius žodžius ištariau savo galvoje. Sutapimas tas, kad tuomet šis modelis ir man patiko! Tuomet nutariau, kad ir aš tokį turėsiu, tik pasisuko įvykiai taip, kad pusbrolis taip ir niekada neturėjo, o aš - net kelias!
Juk tai reliktas! Kelintų metų yra Fėja, koks variklis? Ar sunku gauti detalių?
Ji 1989 metų, turinti 1,6 litro variklį, ir tada, kai jos norėjau, ji dar buvo gan jauna, tik, kol pirmąją įsigijau, jau spėjo pasenti. Pamenu visus remonto darbus ir dalių paieškas dar 2007-2010 metais, kai netgi tuo metu joms dalių beveik nebuvo. Viską žinojau: nuo ko kas tinka, kas tas pats, o kas ne, kas kur ką ardo, kur ką parduoda. Bet daug padėdavo ir ,,Honda” mylėtojai - draugai, su kuriais keisdavomės dalimis. O dabar jau nebereikia, nes viską, ko reikia, turiu!
(nuotr. Jonas Silius)
Dėl kokių priežasčių pasirinkai japonišką automobilį?
Vita – Kai aš pradėjau svaigti dėl „CRX“, man mažų mažiausiai rūpėjo, iš kokios šalies jis yra kilęs. Tik vėliau, metams bėgant, pamažu, atsirado meilė japoniškiems automobiliams. Pirmoji priežastis – visi japoniški automobiliai yra nerealiai gražūs! Antroji priežastis – turint pakankamai daug noro, japoniškus automobilius įvairių modifikacijų dėka galima padaryti labai gražius.
Prieš šešerius metus dalyvavai automobilių slalomuose savo automobiliu. Kodėl sustojai?
Vita – Taip, maždaug prieš šešerius metus dalyvavau mėgėjiškose slalomo varžybose, bet po to nustojau tai daryti. Šį pomėgį apleidau, nes tiesiog tapo nebeįdomu, ir dėl to, kad nebeliko kokybiškai organizuojamų slalomo varžybų. Iš organizatorių gretų pasitraukė Elvijus, dingo ,,Audifanai”, ,,Evo Performance” ir kiti geri organizatoriai. Žinoma, nemažą įtaką padarė ir lėšų trūkumas – kad ir koks smulkus tas sportas, bet vis tiek kainuoja. Atsižvelgiant į tai, jog tuomet aš buvau studentė, ne visada vienoms varžyboms galėdavau skirti 100 ar 150 litų.
Kuomet aš pradėjau dalyvauti slalomo varžybose, apie Tave buvau girdėjusi įvairiausių gandų...
Vita – Daug gandų apie save girdėjau ir aš. Kadangi trasą „brūžinti“ sekėsi netgi labai gerai, labai dažnai pasitaikydavo tokių atvejų, kuomet vyrukai išvydę mano vardą dalyvių sąraše nuspręsdavo nedalyvauti.
Esu girdėjusi, jog varžybas laimiu, neva mano vairo kolonėlė perdaryta ir pan.
Kada pradėjai modifikuoti automobilį?
Vita – Oj, buvo daug visko – dabar netgi sunku būtų viską prisiminti, bet automobilį pradėjau modifikuoti dėl daugybės gražių pavyzdžių, kurie mane įkvėpė. Žvelgdama į aplinkui esančius pavyzdinius egzempliorius, pasiryžau ir aš pradėti savo projektą. Kadangi aš visada norėjau baltos spalvos „CRX“, netrukus mano mažasis spuogas atsikratė juodos spalvos. Vėliau sumontavome „Meister R“ amortizatorius – tai, ko gero, buvo mano geriausias ir brangiausias pirkinys. Laikui bėgant, į modifikacijų sąrašą teko įtraukti: naujus ratus, sėdynę, vairą, oro įsiurbimo sistemą, išmetimo sistemą bei daugybę įvairiausių smulkmenų. Iš tiesų, labiausiai džiaugiausi gavusi išsvajotąjį „Mugen“ spoilerį, kuris po mano lova gulėjo maždaug trejus metus ir laukė, kada mano Fėja bus jo verta.
(nuotr. Marius Bendzelauskas)
Fėja – Tavo kasdieninis automobilis?
Vita – Kasdien jį naudoju tik vasaros metu, nors kadaise juo važinėjau ir žiemą – buvo žiauru! Žiemą netyčia nutraukiau duslintuvą, nes jis buvo įšalęs į sniegą. Nesuskaičiuosiu, kiek kartų buvau įklimpusi, kad nors ir sraigtasparnį kviesk – vis tiek neištrauktų.
Sužemintas automobilis turi savų privalumų ir savo trūkumų. Nepaisant to, vasaros metu atidžiau ir kruopščiau planuodavau maršrutą. Dabar jau esu išmokusi ir žinau, kaip reikia pasiekti galutinį tikslą nesužalojus savo automobilio.
Neabejojame, jog gatvėje sulauki nuostabos žvilgsnių. Kaip į tai reaguoji?
Vita –Praeivių žvilgsnių tikrai netrūksta. Kartais netgi juokauju: „Kai man pritrūksta dėmesio ar norisi pakelti nuotaiką, nuvykstu į plovyklą ir apsuku garbės ratą aplink miestą“. Iš tiesų, automobilis sulaukia įvairaus dėmesio: gauname nemažai „laikų“, pasitaiko atvejų, kai kiti eismo dalyviai pasiveja, jog galėtų pakalbinti.
(nuotr. Papartis)
Pagal kokius kriterijus automobilį sau renkasi tavo vyras?
Vita – Taip jau atsitiko, jog mudu suvedė meilė tai pačiai automobilių markei – „Hondai“. Žygimantas, mano vyras, šiuo metu turi „Honda Civic iVT“ – šiais laikais itin retas ir atskiros istorijos vertas modelis. Vis dėlto, jeigu reikėtų palyginti mano ir jo „CRX' us“ – vargu, ar mums užtektų pusdienio įvardinti visus automobilių skirtumus. Nepatyrusi akis sakytų, jog vienas šalia kito stovintys automobiliai atrodo praktiškai taip pat, bet tai tik optinė apgaulė. Šiuo metu galėtume apsikeisti tik ratlankiais ir amortizatoriais. Likusios detalės netinka nei jam, nei man.
,,JDM” pora – ką Jums, ,,CRX” mylėtojams, reiškia toks įvertinimas?
Vita – Stengiamės palaikyti aukštą lygį ir būti gražia, pavyzdine (iš automobilių gerbėjų perspektyvos) pora. Į renginius keliaujame ne purvinomis ar prastai prižiūrėtomis „Hondomis“. Jeigu tik surandame laiko, stengiamės užsukti į didžiausius Lietuvos automobilių kultūros renginius.
(nuotr. Papartis)
Kokia, Tavo nuomone, moters rolė automobilizmo bei lenktynių pasaulyje?
Vita – Mano nuomonė šiuo klausimu nėra tokia, kokios būtų galima tikėtis. Visada sakydavau, jog labai smagu stebėti, kaip lenktynių trasoje važiuoja talentingas sportininkas, o ne tėvelio pinigai. Ir tai galioja ne tik moterims, bet ir vyrams. Esu įsitikinusi, jog automobilių sportas nėra tik vyriškas užsiėmimas, bet tuo pačiu nemanau, jog moters rolė turėtų būti išskirtinė.
GALERIJA
