Panevėžio miesto ir rajono bendruomenės, susijusios organizacijos, verslo atstovai ir visuomenė kviečiami aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti teritorijų planavimo procese – teikti argumentuotas pastabas ir pasiūlymus rengiamam planui.
„Lietuvos teritorijoje iš viso yra numatytos trys „Rail Balticos“ tarptautinės keleivinės stotys, viena iš jų bus statoma Panevėžyje. Tai neabejotina nauda tiek šiam miestui, tiek visam regionui. Siekiame, kad optimali šios geležinkelio trasos alternatyva ir stoties vieta leistų išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, taip pat kuo labiau suderinti visų suinteresuotųjų šalių ir visuomenės lūkesčius“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Visuomenei šiuo metu pristatomos trys europinės vėžės geležinkelio plėtros alternatyvos. Pagal teikiamą prioritetinę alternatyvą Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis būtų pastatyta arčiau miesto – vakarinėje miesto dalyje, kur įsikūrę didieji prekybos centrai. Krovininė stotis būtų statoma Panevėžio rajone. Netoli Gustonių taip pat numatyta keleivinė stotis.
„Iki geležinkelio trasos alternatyvų pateikimo viešam svarstymui vyko susitikimai su Panevėžio miesto bei rajono atstovais. Šios diskusijos – labai svarbios siekiant rasti geriausius sprendimus, kurie atitiktų tiek „Rail Balticos“ geležinkelio parametrus, tiek patenkintų būsimų geležinkelio keleivių – rajonų gyventojų, miestiečių ir miesto svečių – lūkesčius“, – pažymi AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Iki pat rugpjūčio vidurio planuojami papildomi susitikimai su Panevėžio vietos seniūnijomis, kurių metu gyventojai bus supažindinami su parengtais dokumentais, bus atsakoma į gyventojams kylančius klausimus.
Plano rengėjo siūloma prioritetinė vystymo alternatyva buvo atrinkta atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, per kurį įvertinti ne tik aplinkosauginiai, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Taip pat jau buvo atliekamas alternatyvų daugiakriteris vertinimas, kaštų ir naudos analizė.
„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Susipažinti su parengtu specialiojo plano koncepcijos dokumentu ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita galima iki rugpjūčio 16 dienos.
Nurodytu laikotarpiu su teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (TPD Nr. S-NC-00-21-348), internetiniame
žemėlapyje, plano rengėjo „Kelprojektas“ buveinėje (visuomenė priimama tik iš anksto susitarus), Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje
https://sumin.lrv.lt/lt/. Bendra informacija apie projektą „Rail Baltica“ skelbiama internetiniame puslapyje
rail-baltica.lt.
