Vištiena gali būti valgoma labai įvairiai, tad akivaizdu, kodėl daugelis mūsų vakarienei ją valgo porą kartų per savaitę.
Vištieną galima naudoti gardžių kąsnelių vaikams ruošimui arba lėto virimo kariams šiokiadienių vakarais bei ant grotelių kepant mėsą su visa šeima.
Ši paukštienos rūšis valgoma visame pasaulyje, o Didžiojoje Britanijoje kiekvieną dieną suvartojami net 2,2 milijono viščiukų.
Tačiau kadangi valgome vis daugiau ir daugiau, vartojimo poreikiams augant paukštienos pramonė prie to prisitaikė. Žemės ūkio išteklių nebepakanka (kaip ir visame pasaulyje) ir tai atsiliepia mūsų vartojamos vištienos kokybei.
Dažnai sakoma, kad vištiena yra sveikiausias mėsos pasirinkimas – ji yra daug liesesnė už jautieną ar avieną. Tačiau tyrimai rodo, kad vištiena nebėra tokia „gera“, kokia buvo anksčiau.
„Compassion in World Farming“ išleido vaizdo įrašą apie „baltus dryžius“ vištienoje. Šios riebalų juostelės atsiranda dėl paukščių laikymo sąlygų industriniuose paukštynuose.
Balti dryžiai
Paprastai vištienos krūtinėlės būna putlios, minkštos ir su trupučiu riebalų kraštuose, bet neturi riebalų linijų per vidurį.
Tokie dryžiai susidaro dėl vištų auginimo sąlygų intensyvios gamybos paukštynuose. Ūkininkai privalo paukščius veisti masiškai, todėl jie daro viską, kad vištos augtų kuo didesnės ir kuo greičiau. Dėl šios priežasties viščiukai būna riebesni.
Praėjusių metų Arkanzaso universiteto ir Teksaso „A&M“ universiteto tyrimas parodė, kad „baltųjų dryžių pastaraisiais metais padaugėjo“. Mokslininkai išsiaiškino, kad baltųjų dryžių turėjo 96 procentai jų tirtų paukščių (iš viso – 285).
Šie balti dryžiai ne tik reiškia, kad vištiena yra riebesnė – jie taip pat „neigiamai veikia mėsos kokybę“, teigia mokslininkai. Pasirodo, mėsa nebėra tokia minkšta ir nebe taip gerai sugeria marinatus.
Žinoma, paprastai dėl riebalų mėsa būna skanesnė. Taip pat dažnai manoma, kad industrinių paukštynų mėsa yra mažiau skani. Todėl kartais jos vengiama.
Svarbu paminėti, kad minėtas tyrimas buvo atliktas JAV, kur žemės ūkio pramonės kokybė yra žemesnė, nei Didžiojoje Britanijoje ir Europoje. Tačiau pan ašūs procesai vyksta ir čia.
Vis dėlto, jei nesiruošiame mažinti savo suvartojamos vištienos kiekio, industrinių paukštynų mums reikės. Balti dryžiai nesugadina mėsos. Vištienoje vis tiek yra daug baltymų ir tai – sotus maistas.
Jaclyn London, „Good Housekeeping Institute“ mitybos srities vadovė, sako: „Jei vištiena nėra kepta ar su džiūvėsėliais, vis dėlto išlieka puikiu liesų baltymų šaltiniu, kuriame taip pat yra daug B grupės vitaminų, geležies ir vitamino B12.“
Didžiosios Britanijos Nacionalinės vištienos tarybos atstovas taip pat sakė „BuzzFeed“, kad balti dryžiai paveikia tik „nedidelį procentą vištienos“ ir „nekelia jokių sveikatos ar maisto saugos grėsmių žmonėms, tuo tarpu pačių vištų kokybė nuo to nenukenčia.“
Todėl atkreipkite dėmesį į baltus dryžius ir, jei įmanoma, jų venkite, bet jei jų aptikote turimoje mėsoje, jos išmesti nereikia.
