Pasak specialistų, būtent nuo streso ir prasideda visi rimti negalavimai, todėl norint nesirgti būtina atrasti ramybę ir stiprinti imunitetą, kuris nusilpęs pats savaime dažniausiai neatsistato.
Ramybė — sveikatos pagrindas
Nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą. „Tuomet užpuola stresas ir žmonės plūsteli į vaistines. Daugumą vargina darbas ir mokslai — stresas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius. Taip pat, rudenį sumažėja saulės, dėl to pasikeičia hormonų balansas ir žmonės tampa liūdnesni, irzlesni“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vedėja Joana Griškevičienė.
Vaistų stresui malšinti praktiškai nėra, todėl dažniausiai siūlomi augaliniai preparatai, maisto papildai, stiprinantys nervų sistemą, aprūpinantys organizmą reikalingais vitaminais ir mikroelementais.
„Jaučiantiems streso ir nuovargio požymius, siūlome vartoti maisto papildus su aminorūgštimis, valerijonais, apiniais, melisomis, taip pat tokius, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų, triptofanų“, - sako rūpestinga vaistininkė, visuomet klientams pasiūlanti ir kitų, natūralių priemonių gerai savijautai užtikrinti.
Pavyzdžiui, stengtis mažiau nerimauti, stresinėje situacijoje atlikti specialius kvėpavimo pratimus, nekaupti pykčio ir atidžiai stebėti savo savijautą bei gyvenimo būdą.
Vieni akivaizdžiausių streso požymių yra besitęsiantis nuovargis ir nemiga: streso kamuojamas žmogus blogai jaučiasi darbe, negali susikaupti, sutrinka skrandžio veikla, blogai pasisavinamos maistinės medžiagos, nusilpsta imuninė sistema.
Tokia sveikatos būklė gali nulemti hormonų disbalansą, skydliaukės, dar vadinamos streso liauka, veiklos sutrikimus, „vyriškų“ ir „moteriškų“ ligų atsiradimą, virškinimo, širdies kraujagyslių sutrikimus, dažnesnius peršalimo, imuninės sistemos susirgimus, „pažadinti“ vėžį, suaktyvinti psichikos sutrikimus.
Streso ryšį galima atrasti net ir su sąnarių ligomis, kurios užklumpa dėl prastai pasisavinamo kalcio, vitamino D. Rūpestinga vaistininkė įsitikinusi, kad išvengti streso padeda sveika rutina.
„Ryte reikėtų išgerti stiklinę vandens, susiplanuoti dieną. Užsibrėžus tikslą ar atlikus kokį nors svarbesnį darbą, diena tampa įdomesnė, nuslopsta nerimas, kuris dažniausiai kyla dėl to, kad žmogus kažko nespėjo, pamiršo. Planavimas suteikia žmogui ramybės“, - sako J. Griškevičienė.
Gydytis reikia dėmesingai
Varginant stresui, silpsta imunitetas ir netrukus ima pulti peršalimo bei virusinės ligos. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad norint pasveikti greičiau ir išvengti komplikacijų, labai svarbi yra vaistų vartojimo higiena. Dėl vaistų suderinamumo reikia visuomet tartis su vaistinėje dirbančiais specialistais.
„Tarkime, raminančiai veikiančių augalinių preparatų negalima vartoti su stipresnio poveikio psichotropiniais vaistais, nes toks derinys stipriai slopina, sukelia mieguistumą. Jonažolės preparatus geriau vartoti rudenį, kai mažiau saulės — taip sumažėja alergijos tikimybė“, - pataria rūpestinga vaistininkė J. Griškevičienė.
Raminančių preparatų taip pat nereikėtų vartoti kartu su kai kuriais vaistais nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pseudoefedrino.
„Tokių vaistų vartoti apskritai nepatariama žmonėms, kenčiantiems nuo streso, nerimo. Šie preparatai turi neigiamą įtaką nervų sistemai, širdžiai, nuo jų gali padažnėti širdies ritmas, pasireikšti aritmija, kitas šalutinis poveikis“, - perspėja vaistininkė ir šiuo atveju pataria rinktis švelnesnio poveikio, atskirai veikiančius preparatus temperatūrai mažinti, gerklei ar slogai gydyti.
Vaistininkė sako, kad žmonės vis dažniau tariasi, klausia patarimo, kokius vaistus ir kaip reikėtų vartoti. Tartis labiau linkę jauni ir pensinio amžiaus klientai.
„Lietuviai vis dar labai mėgsta vadovautis kaimynų ar giminaičių rekomendacijomis. Kaskart siekiame sužinoti, kas paskyrė vaistą ir nuo ko, ar žmogus nevartoja kitų preparatų, kurių sudėtis dubliuojasi — pavyzdžiui, preparatai su paracetamoliu arba B grupės vitaminų, kurių perdozavimas gali sukelti alergiją, sutrikdyti inkstų veiklą“, - perspėja J. Griškevičienė.
Vienos dažniausiai pasitaikančių klaidų, anot jos, yra daugelio skirtingų vaistų vartojimas vienu metu ir per ilgai. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius vaistus peršalimui, kuriuos reikėtų vartoti tik 2-3 pirmąsias dienas, kol yra patys nemaloniausi simptomai: čiaudulys, sausas kosulys, pakilusi temperatūra.
Nesirgti padeda vitaminai ir gera nuotaika
Nors atrodo, kad vasarą imunitetas stipresnis savaime, vaistininkė pastebi paradoksą — dažnas suserga būtent šiuo metu, nes pernelyg pasitiki natūraliai gaunamų vitaminų veiksmingumu. Visgi, labai svarbu, kaip ir kur vaisiai bei daržovės užauginti, kiek juose iš tiesų yra naudingų medžiagų.
Pasak vaistininkės, peršalimo banga prasideda dar vasarai nesibaigus, o ypač suaktyvėja virusiniai susirgimai.
„Vasaros pabaigoje, rudens pradžioje žmonės į vaistinę ateina jau ne tik preparatų imunitetui stiprinti, bet ir vaistų rimtam gydymui. Vasarą imuniteto stiprinimu žmonės rūpinasi natūraliais būdais, tačiau to pakanka ne visada, todėl skubama įsigyti ir įvairių maisto papildų, vitaminų“, - teigia rūpestinga vaistininkė.
Specialistė rudenį rekomenduoja vartoti antivirusinį poveikį turinčius preparatus su ežiuole, imunitetą stiprinančius maisto papildus su šeivamedžiu, citrusinių vaisių bioflovanoidus, vitaminą C, vitaminų kompleksus su amino rūgštimis. Taip pat vaistininkė pataria sveikai maitintis, kol dar yra, valgyti šviežias daržoves, imbierą, gerti šeivamedžio ar šalavijo arbatą.
„Kuo žmogus į viską žiūri pesimistiškiau, tuo jis blogiau jaučiasi. Pasitaiko, kad netgi nesant jokių susirgimų, atsiranda neurologinių skausmų, dilgčiojimų. Kuo žmogus laimingesnis, kuo mažiau problemų savo gyvenime ir savijautoje jis įžvelgia, tuo mažiau jų ir yra“, - įsitikinusi J. Griškevičienė.
