Nuolat gėrė
Prieš savaitę, vieną vakarą, uostamiesčio greitosios pagalbos medikai lėkė į Šilutės plente esantį daugiabutį – viename iš butų mirtimi vadavosi jauna 27 metų Laura U. Nors medikai skubiai ją nuvežė į ligoninę, moters gyvybė paryčiais užgeso. Medikai, nustatę daugybinius sužalojimus, buvo bejėgiai padėti žiauriai sudaužytai Laurai U. Moters mirties priežastis – sunki galvos trauma.
Kas mirtinai sužalojo jauną moterį, nebuvo sunku nustatyti – pareigūnai pirmiausiai sulaikė ir apklausė Lauros U. sugyventinį Donatą Jaką (35 m.). Beje, iš pradžių sugyventinis aiškino, kad draugė pati susižalojo kelis kartus griūdama, nes, girdi, be perstojo porą savaičių girtavo, be to, turėjo sveikatos problemų.
Tačiau teismo medicinos ekspertizės išvados buvo kategoriškos – griūdama mergina negalėjo patirti mirtinos galvos traumos.
Klaipėdos apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir leido sugyventinės nužudymu įtariamą klaipėdietį suimti 3 mėnesiams.
D. Jakas ir Laura U. Šilutės plente esančiame daugiabutyje apsigyveno maždaug prieš porą metų. Kaimynai sakė, jog sugyventiniai nuolat barėsi. Kalbama, jog ypač priekabus buvęs vyras, kuris priekaištaudavo Laurai U., kad šioji apsileidusi, tinginė, netvarkanti namų, negaminanti valgyti – tik girtuokliaujanti. Kaimynai moterį ne kartą matė apkultą, tačiau šioji niekada nesiskundė savo sugyventinio elgesiu.
D. Jakas anksčiau nebuvo teistas, pastaruoju metu mokėsi dirbti gintaro apdirbėju. Bėda ta, kad ir vyras į alkoholį nespjovė...
Smurtautojų nemažėja
Štai neseniai Pasvalio policijos komisariato pareigūnai tramdė pasvalietį R. V. (54 m.).
Šis pasigėręs (jam buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas) vyras terorizavo savo gerokai vyresnę sugyventinę A. G. B. (76 m.), grasino sudeginsiąs jos butą, o kartu ir ją pačią. O kad neatrodytų, jog tuščiažodžiauja, žiebtuvėliu bandė padegti sofos atkaltę, o kai nepavyko, uždegė užuolaidas.
Moteris puolė skambinti policijai. Laimė, gaisras neįsiplieskė. Pareigūnams šis smurtautojas gerai žinomas, jau kartą jam buvo pritaikytos specialiosios priemonės dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau šiam girtuokliui – nė motais. Pikti liežuviai mala, jog R. V. vaikšto pas gerokai jaunesnę kaimynę, tad, matyt taip terorizuodamas sugyventinę, bando ja atsikratyti. Ir šį kartą R. V. savo draugę užpuolė apie antrą valandą nakties, kaip įtariama, grįžęs iš savo naujosios „meilės“.
R. V. buvo dviems paroms sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dar kitoje šeimoje (Pasvalio raj., Nairių km.) girta (2,87 promilės) namo grįžusi S. M. (38 m.) susipyko su motina ir puolė ją mušti. Moteriškė taip įsikarščiavo, kad ne tik neklausė atvykusių jos nuraminti pareigūnų reikalavimų, bet dar juos įžeidinėjo, keikėsi ir net gi apdraskė policininkams rankas. Tačiau aršuolę vis tik pavyko pristatyti į policijos komisariatą, kur jai buvo pateikti kaltinimai ne tik dėl smurto artimoje aplinkoje, bet dėl pasipriešinimo policijos preigūnams. Moteris buvo uždaryta į areštinę, kad „atvėstų“.
Tokių pavyzdžių, kai sutuoktiniai ar sugyventiniai, ar kiti šeimos nariai vienas kitą skriaudžia, smurtauja, apstu. „Ko gero, nebūna dienos, kad negautume pranešimo apie smurtą šeimoje, – sako Pasvalio policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas. – Ne tik vyrai skriaudžia moteris, pastarosios irgi griebia po ranka kokią keptuvę ir dažnai užvožia antrajai pusei. Nors ir taikomos įvairios elgesio keitimo programos, įpareigojimai nesiartinti prie aukos, tačiau dažnai tos aukos, jei tik ilgiau jų antroji pusė negrįžta, susirikiuoja į eilę, prašydamos, kad tik greičiau tuos jų kankintojus išleistume namo.“
Pasak M. Jablonsko, žmonės geria (o išgėrę smurtauja) iš gero gyvenimo. „Dirbti nereikia, pašalpas gauna – visos dienos jiems kaip šventė! Na, kur rasi geriau?! – retoriškai klausė viršininkas. ¬– Jei sumušė, iškvietė pareigūnus, bet tik tam kartui – tik pagąsdinimui, o po dienos kitos atleido savo skriaudėjui ir toliau „švenčia“.
Pasiūlė kyšį
Gana „galvotas“ smurtautojas pasitaikė Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnams. Pakalniškių kaime gyvenantis J. N. (58 m.) – pareigūnai jam nustatė 2,95 promilės girtumą – nutarė pamokyti (tik nežinia, ko) savo sutuoktinę ir pastvėręs pagalį ėmė jai velėti šonus. Iškviesti policijos pareigūnai agresyviai nusiteikusį vyrą, kaip ir dera, susiruošė vežti areštinėn. Va čia visas vyro agresyvumas dingo, jis nutarė „gražiuoju“ susitarti su pareigūnais ir pasiūlė šiems 20 litų kyšį.
Taigi dabar J. N. pradėtas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl sutuoktinės sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją. Kad išblaivėtų, vyras buvo uždarytas į areštinę.
Pasipriešino
Na o į Ukmergės rajono Dainavos kaimą atvykusiems „gesinti“ konflikto policijos pareigūnams įsisiautėjusį šio kaimo girtuoklį D. A. (42 m.) teko raminti net elektros impulsiniu prietaisu.
Konfliktas D. A. namuose įvyko, kai šis į namus grįžo girtas ir dar parsivedė girtą draugę. Pamatęs girtuoklius, D. A. tėvas (72 m.) paliepė jiems abiems nešdintis ir neketino į savo namus įsileisti neblaivios sūnaus draugės. Įniršęs D. A. pagrasino užmušti tėvą. Pastarasis, matydamas, jog sūnus gali realiai įvykdyti savo grasinimus, užsirakino ūkiniame pastate ir iškvietė policiją.
Kol pareigūnai važiavo į įvykio vietą, D. A. daužė daiktus ir vis grasino tėvą nužudyti. Atvykusius pareigūnus įsišėlęs vyras pasitiko kovinga poza ir nė neketino jiems paklusti ir net gi bandė parodyti, kokius kovinius veiksmus moka. Tačiau smarkuolis buvo sutramdytas: uždėti antrankiai ir patupdytas į areštinę. Jam nustatytas 2,47 promilės girtumas. Jo draugė buvo ne ką blaivesnė – į alkotesterį ji pripūtė 1,87 promilės.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ir dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Už pasipriešinimą policijos pareigūnams gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1000 litų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Na o už grasinimą nužudyti galima nelekti ir laisvės – net iki ketverių metų.
Abejingi kaimynai
Pasak pareigūnų, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pagelbėjo sugrįžti į „doros kelią“ daugeliui dar ne visai degradavusių šeimų – dažniausia toms, kur girtaudavo tik vienas sutuoktinis. „Tačiau, jei šeimoje geria abu, tai visos skiriamos priemonės – kaip nuo žąsies vanduo, – sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė. – Štai įpareigoja teismas tokį smurtautoją nesilankyti aukos namuose. Namuose jis nesilanko, o pavyzdžiui, apsigyvena namo rūsyje. O neseniai gavusi lupti sutuoktinė, pamiršusi skriaudą, verda jam valgyti ir neša į tą rūsį. Ir tokių pavyzdžių daug.“
Pareigūnė sako, jog didžiausia bėda, kad nuo girtuoklių tėvų labiausiai nukenčia vaikai. „Nieko nedirba, pašalpas prageria, vaikais nesirūpina, o šie, matydami tokį šeimos modelį, vėliau elgiasi lygiai taip pat“, – sako D. Žiaugrienė.
Pareigūnė piktinasi, jog visuomenė dar labai pakanti girtuokliams. „Sakyčiau – abejinga. Juk socialinės tarnybos visaip bando apsaugoti vaikus ir neretai pašalpas girtuoklių šeimoms atiduoda maisto produktais. Tačiau atsiranda „geraširdžių“ kaimynų, kurie tuos produktus superka, o girtuokliams to tik tereikia – jie tuoj gautus pinigėlius paverčia „bambaliais“, – neslepia apmaudo D. Žiaugrienė, daugelį metų dirbusi su nepilnamečiais. – Be to, kaimo parduotuvėse dažnai jie gauna alkoholio ir skolon – padeda kryžiuką ir laukia pašalpos. Tai, jei už tuos „kryžiukus“ svaigalų neparduotų, tai irgi gyvenimas šviesėtų. Deja, yra, kaip yra“.
Kas skatina smurtauti prieš artimą žmogų? D. Žiaugrienės nuomone, visada skriaudžiamas silpnesnis. „Juk vyrų kompanijoje dažnai toks girtuoklis-„drąsuolis“ tik vaidina didvyrį ir bijo išsišokti, kad negautų atgal, – analizuoja situaciją pareigūnė. – O, va, grįžęs namo, parodo, kieno kumštis stipresnis, nes žino, kad antroji pusė, sukandusi dantis ištvers smūgius ir neduos atgal. Na, blogiausiu atveju, pasiskųs policijai, bet po dienos kitos vėl priims atgal. Galų gale, nebūtinai fiziškai smurtaujama. Lygiai taip pat baisus ir psichologinis smurtas“.
„Išsuka“ advokatai
Gal vertėtų iš karto siųsti girtuoklį gydytis: nuo alkoholizmo, nuo agresijos? Juk pirmą kartą į pareigūnų akiratį pakliuvusiam smurtautojui (ir ne tik pirmą kartą) pagrūmojama tik piršteliu paskiriamos pakankamai švelnios priemonės: dalyvauti elgesio keitimo programoje, nesiartinti prie aukos (jau rašėme, kaip prie aukų „nesiartinama“), įpareigoja įsidarbinti, mokytis ir pan. „Sunku tą įgyvendinti, – tęsia pokalbį D. Žiaugrienė. – Privalome pateikti tvirtus įrodymus, surašyti kalną dokumentų, kad asmuo ranką kėlė ne vieną kartą, kad auka buvo ne kartą psichologiškai „spaudžiama“. Kitaip mūsų darbą smurtautojo pasisamdytas advokatas nepavers niekais – jis tvirtins, jog jo ginamasis taip pasielgė pirmą kartą išgėręs, „netyčia“ mostelėjo“ kokiu pagaliu, kad auka pati išprovokavo ir panašiai“.
Anot pareigūnės, kol kas veiksmingiausia priemonė, kai socialiniai darbuotojai susiruošia paimti vaikus iš tokių girtuoklių. Tuomet bent kurį laiką tokios šeimos susitvardo: ir programas lanko, ir gydytis sutinka, ir, žiūrėk, įsidarbina, ir nebegeria.
Smurtą patyręs asmuo turi teisę:
Gauti iš policijos pareigūno ir iš specializuotos pagalbos centro informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą;
Gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, numatytą smurtą patyrusiems asmenims;
Kreiptis ir gauti pagalbą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Šios nustatytos teisės galioja ir tada, kai nebuvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje.
Įtariamas smurtautojas turi teisę:
Gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos;
Teikti paaiškinimus dėl smurto artimoje aplinkoje;
Kreiptis ir gauti pagalbą kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
