Vertinamos nuo senų laikų
Gražiausia graikų legenda pasakoja, jog vieną dieną Dzeuso taurę pavogė velnias. Dzeusas labai supyko ir pasiuntė erelį taurę sugrąžinti. Ereliui kovojant su velniu, ant žemės krito jo plunksnos, ir ten, kur jos nusileido, užaugo šermukšniai. Raudoni erelio kraujo lašai virto šermukšnio uogomis.
Lietuvoje šermukšnių medžiai nuo seno laikyti meilės ir vaisingumo simboliu, tikėta, kad jie turi galią apsaugoti namus nuo apkalbų ir kitų negandų. Vartus, tarpuvartes, tvartų duris ir langus žmonės apkaišydavę šermukšnių šakelėmis, nes tikėta, kad jos apsaugo karves nuo kerėtojų, galinčių atimti pieną. Mažojoje Lietuvoje buvo sakoma, kad šermukšnių šakelės atbaido raganas. Lįsdama į tvartą, ragana privalo suskaičiuoti visus lapelius. Kad nespėtų visų suskaičiuoti iki pirmųjų gaidžių, prie durų ir langų kabinti dideli šakų kuokštai. Suvalkijoje ir Dzūkijoje šį paprotį aiškino kitaip: tikėta, kad raganos negali pakęsti šermukšnių kvapo ir, vos jį užuodusios, sprunka šalin. Anot sveikuolės Irenos Alzbutienės, magiška šermukšnių galia tikėta ne be reikalo – šios uogos daro stebuklus, nes pasižymi gausybe sveikatai naudingų savybių.
Šermukšniai būna dviejų pagrindinių rūšių – raudonieji ir juodieji, pastarieji geriau žinomi aronijos pavadinimu. Dar yra geltonųjų, norvegiškųjų, Krymo šermukšnių, bet tai selekcininkų išvestos rūšys, kurių šiuo metu priskaičiuojama apie šimtą.
Visose augalo dalyse, ypač žievėje, gausu raugų. Mediena kieta, smulkaus grūdo, lanksti, todėl nuo seno itin vertinama drožėjų, ji puikiai tinka tekintoms detalėms, baldų papuošalams, instrumentams, įrankių rankenoms gaminti. Paprastieji šermukšniai atsparūs užterštam orui, todėl gerai auga miestuose.
Žiemą šermukšnio vaisiai yra puikus pašaras miško paukščiams ir žvėreliams.
Sunku pasakyti, kaip seni žmonės pastebėjo šermukšnius turint gydomųjų savybių bet mūsų protėviams ne vieną šimtmetį šermukšnio uogos buvo ne tik maistas, bet ir vaistas.
Šermukšnių vaisiai – neįkainojamas polivitaminų šaltinis. Jie pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžies bei šlapimo varomosiomis ypatybėmis. Nuo seno buvo pastebėta, kad šermukšnių vaisių nuoviras tinka kraujavimui stabdyti, prakaitavimui skatinti, viduriams laisvinti, plaučių ligoms ir reumatui gydyti. Mūsų senoliai šermukšnio žievės, lapų ir žiedų vandeninėmis ištraukomis skalaudavo gerklę ir praplaudavo žaizdas.
Merginoms ir moterims šermukšnis padėdavo stipriai kraujuojant mėnesinių metu, pakeldavo hemoglobino kiekį kraujyje.
Senovės lietuvaitės iš miško grįždavo šermukšnių karoliais pasipuošusios. Paskui virtuvėje karolius pakabindavo, šiems išdžiuvus, į žiemos patiekalus berdavo.
Šermukšnių uogose gausu organizmą stiprinančių medžiagų, o vitamino C jose trigubai daugiau nei citrinose, tad jei šaltojo sezono metu norite sustiprinti imunitetą, vertėtų kaskart pasmaližiauti šermukšnio uogomis ir jų sultimis. Sveikuolė
I. Alzbutienė sako, kad šių laikų sumanios šeimininkės, virtuvės paslapčių pasisėmusios iš savo močiučių, kurios iš uogų ne tik spaudė sultis, bet ir virė uogienes, sirupus, kompotus, gamino likerius, raugė giras, begalvodamos apie namiškių sveikatą, ne brangius maisto papildus perka, bet iš anksto pasirūpina, kad namuose netrūktų gamtos dovanų – šermukšnio vaisių. Įdomiausia tai, kad gamybos proceso metu šermukšniai savo naudingųjų savybių nepraranda – išnyksta tik askorbo rūgštis. Džiovintos uogos užplikomos kartu su arbata arba sumalamos į miltelius ir maišomos į įvairius patiekalus, pavyzdžiui, salotas ir košes. Tokie milteliai neblogai slopina alkį, tad jeigu laikotės griežtos dietos, pravartu jų turėti.
Šermukšniai turtingi vitaminų B, E, K, P, rutino, karotino, pektinų, organinių rūgščių, cukrų, glikozidų, mineralinių druskų ir kt.
Šermukšnių uogos – natūralus antibiotikas – rūgštys stabdo grybelių, pelėsių ir bakterijų augimą. Moterims šermukšniai nuo seno pasitarnaudavo kaip puiki pienligės profilaktikos priemonė. Šermukšnio uogos padėdavo nėščioms moterims išvengti sunkių toksikozių – tereikia suvalgyti po kelias uogas arba sutrinti jas su cukrumi.
„Kasdieną suvalgant nors po 10 šermukšnio uogų, galima pamiršti galvos skausmą, nemigą ir padidėjusį arterinį spaudimą. Uogas galima sukramtyti, iščiulpti ir išspjauti – vis tiek bus daug naudos. Kramtymas – nuo seno gera paradontozės profilaktika“, – dalijasi patirtimi sveikuolė.
Norint panaikinti šermukšnio vaisių kartumą, reikia uogas panardinti į verdantį, druska pasūdytą vandenį, po to nuplauti šaltu vandeniu. Prieš šalnas nuskintų uogų intensyvų rūgštumą nugesinsite šiek tiek palaikę jas šaldytuve. Išdžiovintą šermukšnio vaistinę žaliavą tinka vartoti 1–2 metus.
Šermukšnio negalima vartoti sergant akmenlige, viduriuojant ir esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Didesnis šermukšnio kiekis skatina kraujo krešėjimą. Ypač mėgstantiems šermukšnio uogas vertėtų atminti, kad jų sėklose yra ciano rūgšties, kurios per dideli kiekiai gali apnuodyti organizmą.
Grožio ir jaunystės eliksyras
Tikriausiai sunku būtų rasti bent vieną moterį kartas nuo karto nepasilepinančią įvairiomis naminėmis grožio procedūromis, kurios itin praverčia rudenį ar žiemą, atšalus orams, kai mūsų odai reikia kur kas geresnės priežiūros negu vasarą. Ne tik šalčiai, bet ir namų apšildymas neigiamai veikia odą – ji netenka daug drėgmės, todėl pradeda sausėti.
Šviežios šermukšnių sultys puikiai tinka bet kokio odos tipo priežiūrai. Jomis galima tepti veidą, norint atgaivinti ir tonizuoti odą. Sultys suminkština, tonizuoja, maitina, stangrina odą, o svarbiausia – apsaugo ją nuo raukšlių atsiradimo. Ypatingai jauninamuoju efektu pasižymi kaukės iš šermukšnio. Tereikia sumaigytus du šaukštus uogų sumaišyti su vienu šaukštu medaus, įpilti šiek tiek karšto vandens ir užtepus ant veido, palaikyti 10–15 minučių. Kaukė puikiai tonizuoja ir patempia nudribusią odą.
Šermukšniai itin naudingi tiems, kurių veido kraujagyslės yra išsiplėtusios, padeda nuo spuogų ir inkštirų. Sunokusias šermukšnių uogas sumaigykite arba sumalkite, išspauskite sultis ir atskieskite virintu vandeniu (1:1), supilstykite į formeles ir atšaldykite. Gydomasis ledas iš šermukšnių tonizuoja odą, sutraukia poras, gydo raudonus bėrimus, liaudiškai vadinamą rožę.
Gydomosiomis savybėmis pasižymi ne tik šermukšnių uogos, bet ir jų lapai. Šermukšnių lapų vonelės mažina kojų prakaitavimą ir plaukų riebalavimąsi. Tereikia šaukštą šermukšnių lapų užpilti puse litro vandens, užvirti, atvėsinti ir skalauti plaukus po plovimo.
Receptai
Norint pakelti hemoglobino kiekį kraujyje, reikia pasiruošti nuovirą iš džiovintų šermukšnio uogų: 2 valgomuosius šaukštus uogų užpilti 0,5 l verdančio vandens, palikti, kad pritrauktų. Gėrimą gurkšnoti per dieną.
Imuniteto stiprinimui galima pasiruošti vitamininę arbatą iš džiovintų erškėtuogių ir šermukšnio uogų. Po 1 valgomąjį šaukštą uogų sumalti kavamale ir užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Palikti 12 val. sandariame inde, pavyzdžiui, termose. Šią arbatą galima pagardinti medumi arba cukrumi. Kvapni arbatėlė tinka ir vaikams.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
