„Jie man sumokėjo 400 eurų, o gal 500. Tai buvo jau seniai. Tada dar nežinojau, kad po 9 metų kam nors tai rūpės“, - žurnalui „Sportsmail“ sakė Artemijus Sitenkovas (34 m.), telefonu kalbėdamas iš namų Lietuvoje.
Šiuo metu šis kelių sporto klubų vadybininkas, antikvarinių daiktų kolekcionierius ir lombardininkas teigė esantis laimingas. Prireikus papildomų pinigų, Artemijus užsiima kovos menais. Jo sąskaitoje 16 pralaimėjimų ir 15 pergalių šalyse nuo Kazachstano iki Airijos, kur pasaulį jis nustebino 2008-ųjų birželį.
Tą dieną Dubline vyko trečioji profesionalaus kovotojo Conoro McGregoro kova, po 69 sekundžių skelbusi buvusio santechniko pirmąjį pralaimėjimą.
„Po nevykusios kovos jis verkė, o treneris jį guodė“, - sakė A.Sitenkovas. „Grįžau namo ir apie jį daugiau niekada negalvojau. Tada, po kelių metų, jis tapo garsus. UFC, šlovė, viskas, ši kova su Floydu Mayweatheriu. Neįtikėtina.“
Taigi, kaip šis ne boksininkas, kadaise gyvenęs iš pašalpų, šiuo metu yra vertas 65 mln. eurų. Paprastam žmogui tai suprasti gali būti sunku. Visiems, išskyrus Dubline gyvenančius McGregoro pažįstamus, žinančius apie jo pagalbos sau knygą, vaizdo įrašą su gorila ir moterims skirtus odos priežiūros produktus. Jiems, šis iš pažiūros šiek tiek pašėlęs draugas, jau seniai demonstravo savo tvirtą ryžtą.
Muštynės gatvėje
Philas Sutcilffe‘as juokiasi iš savo prisiminimų. Už 1,5 km nuo vietos, kur užaugo McGregoras, jis vadovauja „Crumlin Boxing Club“ sporto salei. Ši vietovė priminė karo nusiaubtą rajoną.
1999-aisiais, kai Conorui tebuvo 11-ka, jį užsipuolė 6 vaikinų grupė. Kaip pasakojama, prieš trenkiant kaire ranka ir duodant užpuolikams į kaulus, berniukas atliko garsųjį Ali judesį kojomis. Ši pasitikėjimo savimi suteikusi kova atvedė jį į bokso salę.
„Prieš tai jis žaidė futbolą“, - pasakojo Philas Sutcliffe‘as. „Į salę įžengė purvu aplipusiais batais ir per švariai išblizgintas grindis nuėjo tiesiai prie bokso kriaušės. Mes jį išvijome, tačiau po kelių dienų jis, apsivilkęs tinkamą aprangą, sugrįžo. Taip prasidėjo jo kelionė profesionalaus sportininko link.“
Namuose, kuriuose jis gyveno kartu su mama Mags ir 26 metus taksistu dirbančiu tėčiu Tony, stovėjo boksininko be kairės rankos trofėjus.
Po kurio laiko berniukas tapo airių jaunučių čempionu. Įdomu pagalvoti, kas būtų nutikę ir kaip būtų pasisukusi McGregoro karjera, jei jo šeima nebūtų privertusi jo kraustytis į ramesnį gyvenamąjį rajoną.
Būdamas 16-kos, McGregoras ir toliau lankėsi salėje, sportavo ir tobulėjo, tačiau po kurio laiko jo vienintele aistra tapo kikboksas, prie kurios prisidėjo ir pokalbiai su Tomu Eganu, su kuriuo susipažino naujoje mokykloje. Juodu susižavėjo „Ultimate Figther“ laida ir sportu, kuriame buvo leidžiama daugiau. Galiausiai McGregoras apie nieką kitą negalvojo, tik apie kikboksą.
„Conoras ir aš tuo pat metu treniravomės „Crumlin Boxing Club“. Jis buvo išties stiprus konkurentas“, - sakė Jamies Kavanaghas. „Vis dar esame draugai. Kas žino, kokios mintys tuo metu virdavo jo galvoje. Jam nelabai rūpėjo techninė kikbokso pusė, tačiau kovojant jo akyse matydavosi kibirkštis. Palyginus su kitais kovotojais, jis retai kada dalyvaudavo gatvės muštynėse. Pamenu tik vienas jų, vykusių Malagos klube. Trumpai tariant, pirmą žingsnį žengė kažkokie vaikinai, tačiau mes jiems nepralaimėjome. Kalbant apie McGregorą, didžiausia jo stiprybė – mokėjimas susikaupti. Jis galėjo tapti tikrai profesionaliu boksininku, o žinant jo galią, nei vienoje kovoje nestatytumėte už jį.“
Sporto salėje muštis nevalia
Pirmą kartą į Johno Kavanagho vadovaujamą sporto salę „Straight Blast Gym“, skirtą kovos menams, McGregoras įžengė 2006-aisiais. Tais pačiais metais jo gyvenime įvyko dar 2 labai svarbūs dalykai. Būdamas 17-kos jis metė mokyklą ir tapo santechniku bei buvo išleista Rhonda Byrne knyga „The Secret“, teigianti, kad pozityviu mąstymu gyvenime galima pasiekti viską.
Vis dar skaitydamas pastarąją knygą, McGregoras įžengė į Kavanagho valdomą sporto salę, norėdamas padaryti įspūdį ir priversti suklusti garsųjį Oweną Roddy, tuometinį savo srities profesionalą.
Buvo nuspręsta į ringą jį leisti kartu su moterų UFC lygos žvaigžde Aisling Daly, kurią Conoras nugalėjo itin stipriais smūgiais į visą jos kūną. Tuo metu moters ginti stojo Kavannahas, parodęs Conorui, kas čia stipresnis.
„Jo salėje draudžiama sumušti žmones, o Johnas tiesiog parodė, kas čia vadas“, - sakė Daly.
McGregoras pradėjo treniruotis ir toliau dirbo santechniku. Nebeiškentęs kasdienio kėlimosi 5 val. ryto, po 1,5 metų jis metė šią profesiją. Visą dėmesį sutelkdamas kovos menams ir neturėdamas jokio pajamų šaltinio, jis gyveno iš 188 eurų savaitinių pašalpų. Nors ir labai stengėsi, iki to, kuo jis dabar yra , jam dar buvo toli.
Pirmoji McGregoro kova vyko 2007-aisiais, o po metų, net pralaimėjęs A.Sitenkovui, už kiekvieną kovą jis gaudavo po 100 eurų. Susidarius 500 eurų skolai už bilietus, jis nebeužsiėmė šia veikla iki kol jo motina maldavo trenerio įkalbėti jos 19-metį sūnų išeiti iš miegamojo. Kavanaghas anuliavo skolą ir po ilgo pokalbio kažkaip pakeitė Conoro mąstymą.
„Jis buvo kažkoks kitoks, norėjo tapti geresnis, pakeisti savo gyvenimą. Dar niekada nemačiau tokio žmogaus, kaip jis“, - teigė Daly.
Šį pasakojimą dažnai naudoja visi jį pažįstantys asmenys. Kartą Conoras Johnui Kavanaghui atsiuntė dviejų besigrumiančių gorilų vaizdo įrašą ir paklausė, ar jų susirėmimai rankomis gali būti perduodami. McGregoras tapo pirmuoju kovotoju, turinčiu nuosavą raktą nuo sporto salės, nes Kavanaghui pabodo vėlyvomis nakties valandomis atrakinėti jam duris.
Nors ir čempionas, bet nematomas
Po truputį augo Conoro iškovojamų pergalių skaičius, jis tapo „Cage Warriors“ pasaulio čempionu ir, nors sparčiai augantis UFC buvo populiarus ir juo domėjosi milijonai, Conoras McGregoras ir jo titulas buvo nematomi.
„Juokingiausia tai, kad tada, kai jis dar nieko neturėjo, jo charakteris buvo toks pat, kaip dabar“, - pasakojo Daly. „Sporto salėje buvo moterims skirtos persirengimo kabinos. Kiekvieną dieną po treniruočių, apsidengęs nedideliu rankšluosčiu, jis vaikščiodavo išdidžiai pakėlęs galvą. Jo plaukai kvepėdavo mano šampūnu, jis taip pat dažnai skolindavosi ir mano drėkinamąjį kremą. Conoras buvo labai charizmatiškas žmogus, o jei toks esi ir dar sugebi kautis, tavęs kažkas laukia. Pažiūrėkit į Ali.“
2013-aisiais Conoras vis dar vargo finansiškai. Nors ir buvo geras ir iškalbus kovotojas, tačiau jam skirta aikštelė buvo per maža.
„Niekas neabejojo, kad atsiradus tinkamai progai, jis pasieks aukščiausių rezultatų“, - tęsė Daly.
Neilgai turkus ta proga atsirado. McGregorą pakvietė pasirodyti Stokholme UFC svečio teisėmis. Prieš išskrendant iš šalies, jis nuvažiavo pasiimti paskutinės pašalpos.
Sėkmė, paremta smurtu ir pompastika
Po 4 metų, Conoras McGregoras – UFC pasaulio čempionas, turi katerį ir su ilgamete drauge gyvena 2,1 mln. eurų vertės namuose. 2016-aisiais metais jo turtas siekė 28 mln. eurų.
Kaip pavyko viso to pasiekti? UFC patinka smurtas ir pompastiškumas, kam nepritaria didžioji visuomenės dalis, tačiau niekas to geriau nesuderina nei pats McGregoras. Jo draugai ir pažįstami pasakoja apie jo nuolankumą ir apie tai, jog salėje besitreniruojantį 13-metį Nate‘ą Kelly jis vadina „Nate the Great“ (liet. Nate‘as didysis) bei duoda jam įvairius patarimus.
Tačiau svarbiausia šioje kovoje yra jo veidas ir sukurtas įvaizdis. Nors didžioji kova ir pralaimėta, šio žmogaus portretas neišnyks dar ilgai, o savo gerbėjams jis vis tiek yra nugalėtojas.
