Ledinė planetos Šiaurės ašigalio „kepurė“ nyksta rekordiniu greičiu, nustatė D. Britanijos mokslininkai. Pasak jų, jūros ledas jau tirpsta ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Londono universitetinio koledžo Poliarinių stebėjimų ir modeliavimo centro mokslininkai aptiko, kad gerai žinomas sezoninis ledo dangos mažėjimas, praėjusią vasarą atvėręs laivybai Šiaurės vakarų jūrų kelią, tęsiasi ir žiemos mėnesiais. Praėjusią žiemą jūros ledo storis sumažėjo net 19 proc. – tai naujas tokių stebėjimų rekordas, rašo britų savaitraštis „The Sunday Times“.
Paprastai Arkties ledo plotas sumažėja vasarą ir vėl „sugrįžta“ žiemą. Tačiau naujausi stebėjimų rezultatai liudija, kad laiko tarpas, per kurį ledo danga atsikuria, tapo kur kas trumpesnis. Poliarinių stebėjimų ir modeliavimo centre dirbanti daktarė Katharine Giles leidiniui sakė, kad per 5 paskutiniąsias žiemas jūros ledo storis Arkties vandenyne mažėjo pamažu, bet pastaruoju metu šis procesas ėmė spartėti. „Po rekordinio ledo tirpimo 2007-ųjų vasarą jo storis žiemą taip pat smarkiai sumažėjo. Nerimą kelia tai, kad jūros ledas ne tik traukiasi, bet ir plonėja“, - sakė ji.
Pasak leidinio, tokio reiškinio priežastis turėtų kelti dar didesnį nerimą: daktarė Giles nustatė, kad 2007-ųjų žiemą oro temperatūra Arktyje buvo pakankamai žema, kad ledo sluoksnis išliktų nesumažėjęs. Mokslininkai mano, kad ledo plonėjimas susijęs su kitomis ilgalaikėmis permainomis, pavyzdžiui, vandens temperatūros didėjimu arba pasikeitusiomis vandenyno srovėmis, kurios po ledu ima plukdyti šiltesnį vandenį.
Jei tokios prielaidos pasitvirtintų, tai reikštų, kad ledas Arktyje turėtų ištirpti kur kas greičiau, nei buvo manyta iki šiol. Kai kurie mokslininkai mano, kad vasaros ledo danga turėtų išnykti per artimiausius 10 metų, rašo „The Sunday Times“.
Naujausio britų mokslininkų tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, liudija, kad praėjusią žiemą vidutinis jūros ledo storis visoje Arktyje buvo 26 centimetrai – 10 proc. mažesnis, nei vidutinis ledo storis per 5 pastarąsias žiemas.
Tačiau vakarinėje Arkties dalyje vidutinis ledo storis yra kone dvigubai didesnis – maždaug 49 cm. Šioje vandenyno dalyje 2007-ųjų vasarą pirmą kartą per 30 metų ledai visiškai atlaisvino laivams Šiaurės vakarų jūrų kelią.
Londono universitetinio koledžo mokslininkai 2002 – 2008 m. matavo jūros ledo storį pasitelkę dirbtinius Žemės palydovus. Žiemos sezoną ledo storis Arktyje vidutiniškai siekia 2,4 metro. Galimybę pirmą kartą išmatuoti Arkties ledo storį žiemos mėnesiais – nuo spalio iki kovo – britų specialistams suteikė Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas „Envisat“.
Daktarės Giles pateikti duomenys patvirtina išsamesnės Kembridžo universiteto vandenynų fizikos profesoriaus Peterio Wadhamso studijos rezultatus, teigia savaitraštis. Nuo 1976 m. šis mokslininkas 6 kartus su britų karališkojo jūrų laivyno povandeniniais atomlaiviais plaukė po Arkties ledo danga ir rinko duomenis apie jos storį.
Ledo storiui virš povandeninio laivo matuoti buvo naudojami priešingai nukreipti echolotai. Tokiu būdu surinkti duomenys buvo lyginami su ankstesnių ekspedicijų rezultatais.
Pirmąjį savo straipsnį apie Arkties ledo storio kitimą profesorius Wadhamsas paskelbė 1990 m. Jame buvo teigiama, kad tarp 1976 ir 1987 m. Arkties ledas suplonėjo 15 proc. 2007-ųjų kovą jis vėl leidosi į kelionę su „HMS Tireless“ povandeninio laivo įgula ir aptiko, kad ledas plonėja dar sparčiau: tada jis tesudarė vos 50 proc. 1976 m. užfiksuoto storio.
„Dvi praėjusias vasaras stebėtas milžiniškas ledo ploto mažėjimas – tik dešimtmečius vykusių procesų kulminacija, dabar ledas paprasčiausiai dingsta“, - sakė mokslininkas. Arkties ledo tirpimo mastą taip pat atskleidžia palydovinės nuotraukos, kuriose fiksuojami sezoniniai ledo plotų svyravimai. Žiemą ledo danga paprastai išsiplečia iki 9,28 mln. kvadratinių kilometrų, o vasarą susitraukia iki 4,32 mln.
Tačiau 2007-ųjų vasarą saulė Arktyje švietė kur kas daugiau dienų, nei paprastai, ir vandens temperatūra pakilo 4,3 laipsnių daugiau už normą. Iki rugsėjo poliarinė „kepurė“ sumažėjo dar 1,76 mln. kvadratinių kilometrų, tai yra, daugiau nei 12 kartų lyginant su Britų salų plotu. Vasaros ledo danga susitraukė iki vos 2,56 mln. kv. km, arba 43 proc. mažiau nei 1979 m., kai prasidėjo Arkties stebėjimai iš palydovų.
Arkties ledo tirpimo proceso pasekmės yra nesunkiai suprantamos, pastebi savaitraštis: kadangi ledas yra baltas, jis atspindi didžiąją dalį jį pasiekiančios saulės šviesos. Kai ledas ištirpsta, atviras vandenynas, būdamas tamsesnis, sugeria saulės šilumą ir įšyla. Dėl to pradeda tirpti dar daugiau ledo, o žiemą jam būna sunkiau susidaryti. Procesas nuolat greitėja, kol pagaliau ledo išvis nebelieka.
„Tai viena rimčiausių problemų, su kuriomis kada nors yra susidūręs mūsų pasaulis“, - tvirtina profesorius Wadhamsas.
