Žarnyno vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 ligos atvejų per metus ir šis skaičius kasmet didėja 3-6 procentais. O tai reiškia, jog kiekvienais metais nustatoma apie 50 atvejų daugiau.
Lietuvoje susirgimai žarnyno vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. Šis vėžys vadinamas civilizacijos liga, nes daugiausiai sergančiųjų yra išsivysčiusiose šalyse.
Klastinga ligos eiga lemia tai, kad žarnyno vėžys dažnai diagnozuojamas jau išplitęs arba metastazavęs į kitus organus. I ir II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 %. Tačiau žarnyno vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų.Tad šio vėžio diagnozė – jokiu būdu ne mirties nuosprendis. Jei žarnyno vėžys nustatomas esant I stadijai, jis chirurgiškai pagydomas praktiškai 100 procentų. Sergančiųjų II stadijos storosios žarnos vėžio pooperacinis išgyvenamumas yra 80-90 procentų. Net III stadijos vėžį galima išgydyti trečdaliui ligonių!
Susirgimo rizika
Iki šiol tikslios žarnyno vėžio priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad didesnės rizikos grupėje yra šie žmonės: ■ vyresni nei 50 metų amžiaus; ■ tie, kurių šeiminėje anamnezėje yra daugybinė polipozė (kai storosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai - polipai); ■ ilgą laiką sergantys opiniu kolitu (yra žarnyno gleivinės pakitimai); ■ vartojantys daug riebalų ir mėsos, o mažai daržovių ir ląste¬lienos; ■ rūkaliai; ■ tie, kurių šeimoje buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys (ypač, kai liga buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų amžiaus asmenims). Svarbu tai, kad vieno ar kelių minėtų rizikos faktorių buvimas dar nereiškia, jog šis vėžys būtinai išsivystys. Tai tik reiškia, jog žmogus yra didesnės rizikos grupėje. Ligos požymiai Nors žarnyno vėžio simptomai ankstyvosiose stadijose nėra specifiniai, tačiau požymius, kurie gali signalizuoti apie pavojingą ligą, pastebėti įmanoma.
Dažniausi simptomai yra šie:
■ kraujas išmatose (gali būti nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos); ■ storosios žarnos veiklos pakitimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač jei tuštinantis kraujuojama) be aiškios priežasties, trunkantys ilgiau nei 6 savaites; ■ pilvo skausmai; ■ anemija; ■ svorio netekimas dėl neaiškios priežasties; ■ pilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi; ■ nepaaiškinamas didelis nuovargis. Visi šie požymiai turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją.
Profilaktika
Patikimiausia priemonė kovoti su žarnyno vėžiu yra įvairūs profilaktiniai tyrimai – nuo slapto kraujo išmatose tyrimo iki kolonoskopijos. Juos turėtų atlikti 50-ties sulaukę vyrai ir moterys. Jeigu kolonoskopijos metu nenustatoma jokių patologinių pokyčių žarnyne, kolonoskopiją užtektų pakartoti po dešimties metų, nes žarnyno vėžys vystosi lėtai. Geriausiai diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir jas pagydyti arba diagnozuoti vėžį anksti padeda storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje gali dalyvauti kiekvienas 50–74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 m.
Žarnyno vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą. Tyrimas remiasi slaptu kraujavimo testu, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos žarnyno vėžį. Tai leidžia efektyviai gydyti šią ligą ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų. Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija, jeigu reikia, paimama biopsijos medžiaga.
Šiandien labai svarbi ir radiologinė diagnostika, leidžianti išsamiai įvertinanti ligos išplitimą bei nustatyti tikslią ligos diagnozę. Šalia įprastų ultragarsinio ar rentgeninio tyrimo metodų naudojama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, kolonoskopija ir, jeigu yra būtinybė, virtualioji kolonoskopija.
Ligos gydymas Lietuvoje
Tai, kad žarnyno vėžys labai dažnai diagnozuojamas jau išplitęs arba plinta net po sudėtinio radikalaus gydymo, verčia viso pasaulio onkologus ieškoti efektyvesnių būdų ir priemonių metastazavusiam navikui slopinti ir kontroliuoti. Didžiausi pasikeitimai šios ligos gydyme –biologinė terapija, kurios atsiradimas atvėrė naujas galimybes ligos gydyme.
Lietuvoje taikomi tokie gydymo būdai: ■ Chirurgija ■ Chemoterapija (intraveninė ir tabletėmis) ■ Radioterapija ■ Biologinė terapija Chemoterapija dažniausiai skiriama po operacijos. Chemoterapijos tikslas – sumažinti naviko atsinaujinimo tikimybę. Ji gali būti skiriama ir tais atvejais, kai diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų navikas. Radioterapija paprastai skiriama gydant tiesiosios žarnos vėžį, ji gali būti atliekama tiek prieš, tiek ir po operacijos. Kartais chemo¬terapija skiriama kartu su radioterapija, toks gydymas vadinamas chemospinduliniu. Pastaraisiais metais chemoterapija sėkmingai derinama su biologine taikinių terapija, kuri padeda efektyviau gydyti piktybinius navikus, tame tarpe ir žarnyno vėžį.
Biologinė terapija veikia blokuodama naviko kraujotaką ir tokiu būdu stabdo vėžinių ląstelių augimą ir dalijimąsi. Tai yra naujos kartos vaistai, kurie tikslingai veikia navikines ląsteles ir mažiau veikia sveikas ląsteles. Dėl to biologinė terapija sukelia lengvesnius šalutinius reiškinius nei chemoterapija, pacientai ją geriau toleruoja ir tai garantuoja geresnę jų gyvenimo kokybę.
