Didžioji Britanija jau seniai kritikuoja „eurokratų“ – Europos valstybinių pareigūnų – gyvenimo būdą.
„Mes negalime leisti Europos išlaidoms augti ir augti, kol mums reikia priimti sudėtingus sprendimus įvairiose srityse“, - sakė D. Britanijos premjeras Davidas Cameronas praėjusiame ES viršūnių susitikime ir išreiškė savo susierzinimą Briuselio pareigūnų atlyginimais.
Dabar abejonės pradėjo kilti ir kitoms šalims narėms. Šis rūpestis užlaikė kalbas dėl ES septynių metų biudžeto.
Nuo Helsinkio iki Madrido vyriausybės įšaldo savo išlaidas ir per metus apkarpo jas 5 proc. ir daugiau. Tačiau Europos Komisija nori 2014-2020 m. biudžetą padidinti 6 procentais. O įtakinga aštuonių valstybių grupė, į kurią įeina Vokietija, Prancūzija bei D. Britanija, nori, kad EK sutaupytu šiuo laikotarpiu nuo 5 iki 15 mlrd. eurų. Bendras biudžetas turėtų siekti apie 1 trln. eurų. EK teigia, kad ji ir taip sumažino biudžetą, bet kai kurie pavyzdžiai rodo, kad institucijos nėra savęs suvaržiusios.
Pavyzdžiui, Europos Parlamentas kartą per mėnesį persikelia iš Briuselio į Strasbūrą Prancūzijoje. Kasmet tai kainuoja apie 180 mln. eurų.
Europos Taryba šalia senos būstinės stato naują, kuri kainuos 310 mln. eurų.
ES Audito rūmai šį mėnesį pranešė, kad 4 proc. ES biudžeto išlaidų yra „nenormalios“, nors labiausiai dėl to kaltos yra valstybės narės.
Dar neprasidėjus finansų krizei, Eurobarometro duomenys rodė, kad europiečiams ES patinka žymiai labiau už jų pačių vyriausybes. Tačiau gegužės mėnesį tik 31 proc. apklaustųjų pasitikėjo ES – tai žemiausias kada nors užfiksuotas lygis.
D. Cameronas jaučia spaudimą savo šalyje, tad ES tapo atpirkimo ožiu. Tokios taktikos sėkmingai laikėsi ir Margaret Thatcher, kuri 1984 m. grasino sustabdyti mokėjimus D. Britanijai.
Kita vertus, Briuseliui valstybės sumoka palyginti nedaug. Bendros ES išlaikymo ir plėtros, paramos, tyrimų bei subsidijų programos kainuoja apie 1 proc. visos sąjungos bendro vidaus produkto. Daugelyje valstybių narių, vyriausybių išlaidos sudaro apie 40-50 proc. BVP.
Administracinės išlaidos užima 6 proc. ES biudžeto ir yra įrodymų, kad Europos Komisija mažina išlaidas. Pasak pareigūnų, jie pradėjo veržtis diržus dar prieš krizę. 1999 m. sukčiavimo ir favoritizmo skandalas, kuris privertė atsistatydinti visus ES komisarus, reformavo ES ir jos administracijos valdymo būdą.
„Ne taip kaip šalys narės, mes nelaukėme krizės pradžios“, - sakė Antony Gravilli, Komisijos atstovas administracijos išlaidoms.
Nuo 2004 m. buvo sumažintas pirmos pakopos tarnautojų atlyginimas, pareigūnai turėjo patys daugiau prisidėti prie pensijos ir mokesčių bei buvo apriboti automatiniai atlyginimo didinimai. EK pradėjo samdyti laisvai samdomus darbuotojus, kurie negauna visų ES tarnautojams teikiamų garantijų ir kompensacijų. Tokių darbuotojų dabar yra apie 20 procentų.
Pokyčiai paskatino ES pareigūnų perkamosios galios sumažėjimą. Komisija siūlo pririšti administracines išlaidas prie infliacijoms penkeriems metams ir tikisi kasmet sumažinti darbuotojų skaičių 1 procentu. Taip iki 2020 m. būtų sutaupytas vienas milijardas eurų.
Nors Europos Komisija apkarpė administracines išlaidas, tačiau ES darbuotojų užmokestis vis dar yra geresnis nei kitų pareigūnų daugelyje valstybių narių. EK parengtas tyrimas taip pat palygino Komisijos darbo sąlygas ir užmokestį su kitų 26 organizacijų, įskaitant NATO, atlyginimais.
Pasirodo, visi ES tarnautojai, išskyrus pačius aukščiausius, uždirbo geriau nei dauguma nacionalinių tarnautojų, nors jie uždirba gerokai mažiau už kitų tarptautinių organizacijų tarnautojus. Vedęs Komisijos finansininkas uždirba nuo 45 iki 105 tūkst. eurų per metus, o valstybės tarnautojas vidutiniškai gauna nuo 18 iki 50 tūkst. eurų, teigiama ataskaitoje.
Pokyčius ES tarnautojų atlyginimuose lemia formulė, kuri remiasi valstybės narių tarnautojų algomis. Ši formulė metus atsilieka, tad kai daugelis valstybių tarnautojų kentėjo nuo mažinamų atlyginimų, ES tarnautojų algos didėjo.
D. Britanija, Prancūzija ir Vokietija atsisakė didinti atlyginimus remiantis formule, tačiau EK padavė šias šalis į Europos teisingumo teismą. Byla dar svarstoma.
Šiuo metu ES pirmininkauja Kipras. Jis pažadėjo ilgalaikiame biudžete administracines išlaidas sumažinti bent 50 mlrd. eurų. Panašu, kad su tuo sutinka daugelis valstybių narių.
Taip pat šį pavasarį Londone įsikūręs smegenų centras „Open Europe“, kuris yra skeptiškas Briuselio atžvilgiu, pasiūlė ES biudžetą sumažinti 30 procentų. Tai būtų galima padaryti sumažinant plėtros ir žemės ūkio, kurios pasak centro yra neefektyvios, bei nutraukiant nereikalingus projektus.
Vienas iš tokių projektų, pasak ,,Open Europe“, yra Regionų komitetas, kuris turi 80 mln. eurų biudžetą, skirtą suteikti balsą subnacionalinėms vietoms, tokioms kaip Katalonija.
Kitas projektas, Europos istorijos muziejus, kuris yra statomas Briuselyje už 50 mln. eurų.
„ES veikia tam tikrame burbule, - sako „Open Europe“ tyrėjas Pawelas Swidlickis. – Ten yra mažiau atskaitomybės visuomenei.“
Turbūt pats keisčiausias ES projektas yra 500 mln. eurų vertės pastatas Strasbūre. 754 parlamento nariai ten susitinka 12 kartų per metus, nepaisant to, kad jie turi rūmus Briuselyje.
Kiekvieną kartą kai parlamento sesija vyksta Strasbūre, daugiau nei 5000 žmonių keliauja 350 km iš Briuselio, dauguma jų specialiai užsakytais greitaisiais traukiniais ar užsakomaisiais skrydžiais. Sunkvežimiai penktadienį iš įstatymų leidėjų Briuselyje surenka dokumentus ir atveža juos į Strasbūrą pirmadieniais.
Tokia tvarka daugelį parlamentarų varo iš proto, tačiau ši sistema yra įrašyta į ES sutartyse.
Šiais metais parlamentas sumažino vieną kelionę į Strasbūrą. Prancūzija pareiškė, kad tai prieštarauja ES sutartims, Paryžius padavė parlamentą į Europos teisingumo teismą. Sprendimo laukiama artimiausiomis savaitėmis.
Tačiau ne visi skundžiasi šia tvarka. Pavyzdžiui, vieno restorano apyvarta sesijos metu išauga 30 procentų.
