Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV yra vienas didžiausių pasaulio autoritetų, kuris daugeliui šalių suteikia galimybė permąstyti savo veiksmus ir pasirinkimus. Nuo jo pabėgimo į Indiją 1959 metais po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas jį laiko smurtą kurstančiu separatistu. Pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose. Šalys, palaikančios gerus prekybinius ir diplomatinius santykius su Kinija, dažnai turi rinktis, kokius santykius aukštosios politikos lygmenyje jie formuos su Dalai Lama. Tačiau nepaisant politikos, šio Nobelio premijos laureato išmintis yra pripažįstama ir vertinama visame pasaulyje.
Kviečiame skaitytojus prisiminti arba susipažinti su garsiausiomis Dalai Lamos XIV citatomis.
Budistams meilė kyla aiškiai suvokus, kad šalia gyvena kitas žmogus ir reikia gerbti jo teisę būti laimingu. Tačiau tas jausmas yra apvalytas nuo asmeniškumų, atsietas nuo konkrečios asmenybės.
Siekdami pilnatvės ir laimės, žmonės renkasi skirtingus kelius. Vien todėl, kad žmonės nėra tavo kelyje, dar nereiškia, kad jie pasiklydo. Kiekvienas žmogus širdyje nešiojasi viltį. Jeigu kartais ji žlunga, tai jokiu būdu nereiškia, kad žlugo viskas.
Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.
Ne vien budistinis požiūris, bet ir sveikas protas sako, jog jei buvo pradžia, bus ir pabaiga. Tai visiškai logiška, toks dėsnis, tokia gamta. Iš pradžių įvyko didysis sprogimas ar kas nors panašaus, po to prasidėjo evoliucija. Turi ateiti ir pabaiga. Nors man atrodo, kad iki jos dar keli milijonai metų.
... kančia ... yra mūsų pačių nežinojimo pasekmė.
Aš nugaliu savo priešus, kai paverčiu juos draugais.
Manau, kad meilė, užuojauta ir atlaidumas yra bet kurios religijos pagrindas, nepriklausomai nuo jos filosofinių doktrinų ar puoselėjamų tradicijų.
Beprasmiška būtų tikėtis šypsenos iš kitų žmogui, kuris pats nesišypso.
Po sunkių išbandymų gyvenimas kartais tampa prasmingesnis. Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."
Taisykles žinok gerai, tuomet galėsi jas efektyviai laužyti.
