Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) neformalaus švietimo mokytoja Rasa Zaidovaitė sako, jog svarbiausias neformalaus ugdymo laimėjimas – vaikai pradeda pažinti savo socialinę aplinką. „Jie pažįsta save, aplinką, kitus žmones, įgyja savarankiškumo, išmoksta bendradarbiavimo, nugali baimes. Visi šie dalykai žmogų daro stipresnį ir laimingesnį. Beje, kiekvienas žmogus, kuris dirba arba yra susijęs su vaikais turi tai žinoti ir ugdyti juose šią kompetenciją. Jie turi suprasti, kas gali nutikti, jei tokios galimybės vaikui nesuteiksi. Žinoma, taip nutinka ir vaikai užauga nesurasdami, kaip ir kur save realizuoti“, - pastebi Rasa. Lavinamųjų ir moksleiviams patrauklių veiklų organizatoriai – nuotykių parkų tinklas UNO Parks – teigia, kad šiandien moksleiviai bijo gamtos, jos nepažįsta, nenutuokia, kaip joje elgtis. „Vaikai švietimo sistemoje yra spraudžiami į tam tikrus rėmus, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti neformaliam švietimui. Jis ugdo svarbius gebėjimus – socializavimąsi, empatijos jausmą, gamtos pažinimą – jaukinantis gamtą, prie jos įprantant“, - apie naujas programas klasėms pasakoja UNO Parks komandos formavimo užduočių klasėms konsultantė Audinga Bolytė. Ji pastebi, kad šių dienų vaikams yra sunku susikoncentruoti, sutelkti dėmesį. Dėl šios priežasties kai kurios užduotis skirtos sukoncentruoti dėmesį, įsiklausyti į gamtą. „Kai vaikai laipioja medžių viršūnėmis, jiems tai įdomu ir nauja, nes ne kasdien gauna galimybę vaikščioti pušimis“, - sako Audinga.
Mokyti empatijos
Kauno šv. Pranciškaus mokyklos mokytoja Vita Kuliešiūtė teigia, kad komandos formavimas ir teigiamas mikroklimatas klasėje – vienas pagrindinių klasės auklėtojo uždavinių. Išvykos, ekskursijos – tai priemonė, kuri padeda klasės auklėtojui formuoti komandą.
Audinga Bolytė pritaria tokiam pastebėjimui ir pabrėžia, kad UNO Parks siūlomose programose klasėms svarbiausia yra įdomi veikla moksleiviams. Normalu, kad per linksmą veiklą, užsiėmimus vaikai pagerina klasės mikroklimatą, tarpusavio supratimą, pradeda į savo klasės draugus žiūrėti kitaip. Jie kartu įveikia užduotis ir išmoksta empatijos.
Rasa Zaidovaitė mini neformalaus ugdymo privalumą – moksleiviui įdomią veiklą. „Vaikas ateina į savo mėgstamą veiklą, nejaučia jokio streso ir yra atsipalaidavęs. Jis gali pasisemti tam tikrų žinių, o tai įvyks natūraliai, nes jam ta veikla yra įdomi, jo niekas neverčia daryti, ko jis nenori. Vaikas yra atviras pažinimui.“
Pritaikyti klasės išvyką kiekvienam – įmanoma
Gali pasirodyti, kad veikla gamtoje ar net laipynės medžiuose ramesniems vaikams bus nepriimtina ir nesmagi. Audinga Bolytė pažymi, kad speciali programa klasėms buvo kuriama kartu su LVJC ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. „Programose atsirado daugiau edukacinių veiklų. Žinias, supratimą apie gamtą bei ekologiją stengiamės perduodi per interaktyvius žaidimus. Siūlomos veiklos yra patrauklesnės didesniam skaičiui vaikų, nes ramesniems moksleiviams ne itin patikdavo aktyvios užduotys, jie neturėdavo stimulo dalyvauti. Dalis naujų programų yra pritaikytos įvairaus būdo ir poreikių vaikams, kad jie galėtų nestebėti iš šono, ką veikia jų klasės draugai, o įsijungti žaisti bei pažinti su visais kartu“, - apie programų pasikeitimus sako Audinga.
Kauno mokyklos mokytoja Vita Kuliešiūtė patvirtina, kad ekskursijos kuriamos ir planuojamos įtraukiant kiekvieną mokinį ir yra siekiama atsižvelgti į visų individualius pageidavimus bei poreikius. Ji mano, kad neformalioje aplinkoje mokiniai gali visapusiškai atsiskleisti, parodyti kitokius asmeninius gebėjimus nei dalyvaudami pamokose. „Keliaudami ir būdami gamtoje mokiniai gali užsiimti sveikatinimo, sportiniais žaidimais, kurie padeda formuoti gerą mokinių savijautą bei propaguoja sveiką gyvenseną“, - klasės išvykų gamtoje teigiamą rezultatą apibūdina Vita Kuliešiūtė.
LVJC specialistė Rasa Zaidovaitė pritaria, kad į gamtą išvežti vaikai pasikeičia, jie pradeda kitaip mąstyti, kitaip elgtis, jie atranda save, naujus pojūčius. „Žmogus yra atėjęs iš gamtos, todėl jam reikia jos, esame tai pamiršę“, - sako Rasa.
