Bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE) dar negamina elektros, o prezidentė Dalia Grybauskaitė yra viešai paskelbusi, kad uždarant senąją Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ėmė aušti energetinės nepriklausomybės aušra. Tos aušros sąnaudos jau pasiekė 135 milijonų litų ribą, skaičiuojant vien naujos elektrinės projekto rengimą, neįtraukiant senosios IAE uždarymo procese prasmegusių lėšų, dėl kurių Europos Sąjungos institucijos Lietuvai jau taiko sankcijas.
Energetikos ministerijos spaudos tarnyba į klausimą, kiek iki šiol kainavo VAE projekto vykdymas, atsakė siūlymu kreiptis į pačią bendrovę. Pastarosios atstovė spaudai Giedrė Krinicina portalui balsas.lt pateikė tokį atsakymą:
„2008 m. įkurta speciali naujosios AE projekto vystymo bendrovė Visagino atominė elektrinė, tęsusi 2007 m AB „Lietuvos energija“ pradėtus projekto parengiamuosius darbus, atliko apie 30 įvairaus masto projektų ir programų – poveikio aplinkai ir statybos aikštelių vertinimą, aplinkosauginį statybos aikštelių auditą, transportavimo studiją, Drūkšių ežero hidrologinio ir terminio balanso matavimus ir kt. Taip pat UAB Visagino atominė elektrinė yra elektros energetikos įmonių patronuojanti bendrovė ir vykdo įmonių grupės valdymą ir kontrolę. Per 5 metus UAB Visagino atominės elektrinės išlaidos yra apie 135 mln. Lt, iš jų apie 80 mln.Lt, tikėtina, bus įvertintos kaip Lietuvos įnašas į naujos AE projekto vystymo bendrovę.“
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento, daktaro Valdo Lukoševičiaus nuomone, taškas, kai bus brangiau nebestatyti branduolinės, nei ją statyti, bus peržengtas dar negreitai, nes išlaidų laukia daug. „Bet klausimas, kiek čia galima eiti. Buvo siūloma ir viešai, ir neviešai tai, ką čia dabar šita (Algirdo Butkevičiaus – balsas.lt) Vyriausybė paskelbė, kad reikia pradžioje sukurti įmonę, įsipareigoti rimtai ir tada dalintis išlaidas. Bet ana (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovauta – balsas.lt) Vyriausybė nesileido į jokias kalbas. Toliau finansavo visą šitą reikalą, nežinodama jo perspektyvos“, – sakė jis portalui balsas.lt.
Tiesa, V. Lukoševičius pripažino, kad už minėtus 135 milijonus litų elektros generavimo srityje nieko kito labai svarbaus nuveikti nebūtų pavykę. „Jei kalbėtume elektros generavimo prasme, nes išlaidos iš šitos operos, negalėtum sakyti, kad suma labai didelė. Jei tai vėjo jėgainės ar biokuras, vienas pagaminamas megavatas kainuoja apie 5 milijonus litų. Realiai čia maždaug 20–30 megavatų pajėgumų tebuvo galima pasidaryti. Lietuvos energetikos problemų tokie pinigai tikrai nebūtų išsprendę. <...> Čia tik klausimas, ką toliau daryti – leisti pinigus ar vieną kartą sustoti ir pagalvoti, ar dirbama rimtai, ar ne. Palaukti, kvaileliai išleis visus pinigus, o paskui mes pasakysime, kad pasitraukiame iš projekto“, – svarstė V. Lukoševičius.
Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius yra pasakęs, kad Lietuva turi likti branduolinės energetikos šalimi, tačiau reikia kaip nors atpiginti projektuojamos jėgainės elektros savikainą.
Sprendimas dėl VAE statybos esą bus priimtas tik po pokalbio su regioniniais partneriais – Latvija ir Estija. Anksčiau šią savaitę A. Butkevičius teigė, kad projektas būtų tęsiamas tik atpiginus numatomą elektros gamybos kainą. Opozicija vadina tai delsimu ir išsisukinėjimu bei abejoja nuoširdžiu valdančiųjų siekiu pagerinti komercines projekto sąlygas.
Lietuvos gyventojai per pernai spalį vykusį referendumą pasisakė nepritariantys VAE projektui. Tuomet už naujos atominės elektrinės statybą balsavo 34,09 proc., prieš statybą pasisakė net 62,68 proc. referendume dalyvavusių piliečių. Naują Visagino atominę elektrinę, pagal buvusios valdžios palaimintus planus, buvo tikimasi pastatyti iki 2020–2022 metų. Planuota, kad VAE statybos turėtų kainuoti iki 5 mlrd. eurų. Dar 2011 m. gruodį Vilniuje pasirašytame susitarime dėl VAE Koncesijos sutarties pagrindinių nuostatų buvo nustatyta, kokią dalį Japonijos bendrovė „Hitachi“, veikianti konsorciume su amerikiečių kompanija „General Electric“, investuotų į jėgainę.
Strateginiu partneriu statant naują atominę elektrinę Lietuvoje korporacija „Hitachi“ išrinkta 2011 m. liepą, kai laimėjo konkursą, kuriame taip pat dalyvavo JAV bendrovė „Westinghouse Electric Company“. „Hitachi“ pasiūlė Lietuvai maždaug 1300 megavatų galios reaktorių. „Westinghouse“ pasiūlytas reaktorius – maždaug 1150 megavatų. Pagal ankstesnės valdžios skelbtus planus, kuriais abejojo ir opozicija, ir didelė dalis ekspertų, elektros gamybos savikaina VAE sudarytų 7–10 centų už kilovatvalandę, paskolų priežiūros (kapitalo) išlaidos 2021–2039 m. sudarys apie 10–25 centus už kilovatvalandę. Tuo metu prognozuota, kad elektros rinkos kaina Baltijos regione 2012–2028 m. nusistovės apie 17–25 centus už kilovatvalandę. Estijos premjeras neseniai pareiškė, kad prieš toliau vystant projektą reiktų Lietuvoje surengti naują referendumą.
