4 mlrd. eurų – skolintos lėšos, 2,8 mlrd. eurų – akcininkų nuosavas kapitalas. Už šiuos 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų) Lietuva su partneriais turėtų per dešimtmetį pastatyti Visagino atominę elektrinę (VAE), aiškinama Finansų ministerijos išvadoje. Beveik tokio pat dydžio buvo pernykštis Lietuvos valstybės biudžetas, neskaitant europinės paramos ir savivaldybių pajamų.
Be to, šiandien buvo paviešintas koncesijos sutarties projektas.
Anot Finansų ministerijos, šitoje eilutėje Lietuvai tenkanti finansavimo dalis galėtų siekti apie 40 procentų – 2,6 mlrd. eurų (beveik 9 mlrd. litų). Kitą dalį dalinsis japonai, latviai ir estai.
Koncesijos sutartį su išrinktu japonų investuotoju „Hitachi“ pasirašyti numatoma iki birželio 28-osios, o sprendimas investuoti turi būti priimtas ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Per šiuos 3,5 metų vis dar bus vertinamos projekto sąnaudos.
Pagal Finansų ministerijos pateiktą Koncesijos sutarties projekto išvadą, elektrinės statybos vyks nuo sprendimo investuoti iki 2020–2022 metų, kuomet ji jau turėtų veikti. Ministerija pažymi, kad projekto įgyvendinimas iki elektrinės eksploatacijos pradžios gali užtrukti iki 10 metų, todėl šiame projekto vystymo etape dar nėra aiški galutinė projekto vertė, o finansavimo struktūra ir sąlygos yra tik preliminarios. Taip pat neaišku, ar į elektrinės statybas ateis regioniniai partneriai – latviai su estais.
Pasirašydama koncesijos sutartį Lietuva įsipareigos už 80 mln. eurų įgyvendinti sunkių ir didelių krovinių (pirmiausia reaktoriaus) maršrutą nuo Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto molo krantinės iki Visagino AE statybvietės. Šios lėšos nepriskiriamos prie pačios VAE statybos sąnaudų.
Lietuva taip pat turės išpirkti akcijas, jeigu sutartis būtų nutraukta dėl Lietuvos kaltės, pavyzdžiui, esminio įstatymų pakeitimo.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė ne tik VAE projektui, bet ir suskystintų dujų terminalui bei elektros tinklų sinchronizacijai su Europa. Dabar projektai keliaus į Seimą.
